Psichologė, Šaukštas Proto

Šaukštas Proto, 2024 m. 11 savaitės apžvalga

Rekomenduoju knygą Pema Chodron "When things fall apart", dalijuosi tuo, kodėl man atrodo, jog maisto derinimas neveikia, tyrimais apie suvokimo apie maisto sveikumą ir skanumą bei maisto matymo dažnumo ryšį, vitamino B12 ir kaltės jausmo ryšį, liekamojo dėmesio reiškinį ir raginu kiek kitaip pažvelgti į "ne".

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. kovo 9 d.

Stovėjom ir žiūrėjom į vieną, labai ryžtingą, labai tiesią gervę, skrendančią link kelių kitų gervių garso. Gerves šį pavasarį girdėjom pirmą kartą, ir vienu metu kilo daug klausimų - kaip jūs, ką veikėt per žiemą, ar nešąla kojos, juk vandeny dar ledas, ar jūs vėl septynios, ką veiksit šiandien, ar vėl gyvensit už kalvos?... Žinoma, nė viena neatsakė, o ir mano ryšys su jomis yra tik mano galvoje, esu tikra, kad jos nė mano vardo nežino. Bet mano galvoje pokalbiai vyksta visai malonūs. Pasikalbam su žolės stiebelį skubiai kremtančiu peliuku, su žiemą sniege pūpsančiomis kurapkomis, ir su įkypu žvilgsiu į mus žiūrinčia medšarke. Su pas mus gyvenančiais katinais kalbamės nuolat, įgarsiname jų mintis, pozas, ketinimus, net juokiamės niekada jų nematytais veiksmais. Aš vis laukiu, kol katinas prisimerkęs papūs į arbatos puodelį, ir kol nuoširdžiai išpūtęs akis priglaus išskėstą leteną prie krūtinės ir paklaus "aaaš?....". 

Šaukštas Proto, 2024 m. 10 savaitės apžvalga

Rekomenduoju Steven C. Hayes knygą "Išlaisvintas protas", svarstau, kokį poveikį daro maisto vaizdas, dalijuosi tyrimais apie tai, kaip veikia impulsyvumas, ką daro vaikai, kai nori patikti kitiems, ir siūlau pratimą apie tam, kad geriau susikaupti į dabartį.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. kovo 2 d.

Šiandien dar kartą išėjau apžiūrėti rabarbarų. Man visiškai neįtikėtina, kaip narsiai, kaip anksti ir kaip spalvotai šie augalai pasitinka pirmą saulę. Pavasaris šiemet ankstyvas, dar net nieko nepasėjau, o lapai jau kelia galvas, prižiūrimi ant šakos besisupančios žaliukės. Usnys atrodo gerokai įspūdingiau – tiesa, jos atrodo kailiniuotos. O gal tai daugybė mažų dygliukų šalčiui atbaidyti. Pumpurai dar visi supakuoti. Gerai, šaunuoliai – rodau jiems kitos savaitės orų prognozę. Dar bus vėsu. O štai vilkdalgiai nėra linkę su manim sutarti, jiems atrodo, kad laikas žvanginti savo skaisčiai žaliais ašmenimis jau dabar, nieko nelaukiant, ir imtis namų gynybos. Nežinau, gal jie kažką žino daugiau, negu aš, gal jie teisūs, ne veltui juk su vilkais draugauja. Dobilams, man regisi, iš viso viskas vienodai, šildosi spinduliuose ir nesvarsto jokių rūpesčių.

Šaukštas Proto, 2024 m. 9 savaitės apžvalga

Rekomenduoju Gabor Mate knygą "Kai kūnas sako NE", galvoju, ar mamos dar tebegrasina vaikams maistu, dalijuosi tyrimais apie maisto rinkodarą, kaip dėmesys keičia maisto skonio ir riebumo suvokimą, kas tas cyber-victimization, ir siūlau pratimą apie pasitikėjimą savimi.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. vasario 24 d.

Man atrodė, kad nustojau verkti, bet tik atidėjau. Žinau, kad nepadeda, kad to nereikia, bet šiandien viskas plūsta. Nesuprantu, negaliu suprasti kokios supuvusioj logikoj tai yra suprantamas, paaiškinamas žingsnis. Ar aš galiu apie tai kalbėti, kai be baimės per nuotolį, be ryžto, be sugniaužtuose kumščiuose rusenančio pykčio, be tiek ašarų, kiek nežinojau, kad turiu - aš daugiau nieko nepatyriau. Ir labai nenoriu to patirti, ir man netelpa į galvą, kaip tai galėčiau išgyventi. Viskas ką atidaviau, atrodo tokia maža kruopa, kuri neverta nė mažiausio sulaužyto medžio. O sulaužyti ten ištisi miškai. 

Šaukštas Proto, 2024 m. 8 savaitės apžvalga

Rekomenduoju knygą "Dopaminas: troškimo molekulė", raginu pokyčius daryti planuojant mažus žingsnius, dalijuosi tyrimais apie tai, kaip tėvų turimi ištekliai veikia vaikų mitybą, kodėl gali nepavykti priaugti svorio, ar egzistuoja skaitmeninis "mes" ir siūlau pratimą tiems, kurie vis ruošiasi prisiruošti.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. vasario 17 d.

Yra žodžių, kurie turi būti išgyventi, kad jo prasmės erdvė užsipildytų savo svoriu ir savo spalvomis. Šitą žodį - bendrystė - jau esu patyrusi, ir vakar vėl susitikau su juo iš naujo. Vėl koncerte. Vienas, ne toks stebuklingas jausmas, kai visi ploja vienu ritmu. Juntamas, bet, matyt, per daug susijęs su nemaloniais patyrimais, griežtu pilku kostiumu ir šaltu pokerio veidu. Bendrystė, bet... ne ta.  Gerokai geresnis - tas, kai žmonės kartu juda, eina, bėga, šoka. Čia daug švenčių ir renginių. Kartais visiškai nurautų ir smagių, kartais paryškinančių vienatvę. Vienatvė tuščiame paplūdimyje yra vienokia, beveik saldi. Vienatvė minioje, kur žmonių tiek daug, bet nei su vienu nerandi ryšio, yra kitokia, dygi ir braižanti. Bendrystė kartu einant, kartu šokant, yra švytinti ir kaitinanti. Ir tada yra dainavimas kartu. 

Šaukštas Proto, 2024 m. 7 savaitės apžvalga

Rekomenduoju Janet Geringer Woititz knygą "Suaugę alkoholikų vaikai", svarstau, ar teisingai vartojame žodį "pasilepinti", dalijuosi tyrimais apie tai, kaip padidinti daržovių kiekį racione, koks maistas "praslysta" stebint strymerius, kaip reiškiasi kiberfeminizmas ir siūlau praktinę užduotį pergalvotojams.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. vasario 10 d.

Visi žino apie atskirą skrandį desertams, nors jis ir netikras. Aš šiandien galvoju apie atskiras smegenis muzikai, kurios yra labai netgi tikros. Ir jas turi visai ne vien tik žmonės. Šiandien aš galvoju apie atskirą kalbą, skirtą tik giliausioms širdies vietoms. Apie giedančius dinozaurus. Apie šokančias papūgas. Apie mėnuliui dainuojančius vilkus. Apie žmones, kurie moka milijonus žodžių, bet vis tiek renkasi dainuoti, kai žodžių pritrūksta. Apie žmones, kurie žodžiais nesusikalba, bet gali kartu dainuoti ir šokti, ir pajusti bendrystę ir pasakyti tai, kas žodžiais kažkaip nesusideda.