Psichologė, Šaukštas Proto

Šaukštas Proto, 2022 m. 9 savaitės apžvalga

Aptarinėju, ar yra koks nors reikalas derinti maisto produktus, dalijuosi patarimais kaip padėti sau ir kitam krizės akivaizdoje, ką reiškia priimti (ir kad tai nereiškia "pasiduoti"), ir kodėl pamiegoti yra taip gerai.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. vasario 26 d.

Kai buvau maža, buvau labai baikštus vaikas. Bijojau tamsos, vagių ir plėšikų (kodėl?... juk net negalėjau žinoti, kas tai), plaukti ir net plauti galvą, važiuoti dviračiu, adatų ir kitokių gydymo procedūrų, ir užvis labiausiai bijojau vienatvės. Iš pradžių verkdavau, po to nebe. Mieliausiai gyvenimą būčiau leidusi tvirtai uždarytoje kriauklėje, vartydama savo vaivorykštinį perlą. Su kai kuriom baimėm dorojausi keliolika metų. Baimė mane išmokė keleto svarbių dalykų.

Šaukštas Proto, 2022 m. 8 savaitės apžvalga

Rekomenduoju Crash Course "Outbreak Science", svarstau kokių garantijų gali suteikti dietos, pasakoju apie psichosomatinius simptomus, socialinių medijų nuovargį, baimę ir būdus su ja susidraugauti.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. vasario 19 d.

"Negaliu pasikeisti, aš tokia esu" - ir girdžiu taip sakant, ir girdžiu taip pasakojant apie kitus. Ir tokia frazė naudojama kaip nepajudinamas argumentas, kuriuo užkišamas bet koks ginčas, kuris reiškia, kad tam, kam tai netinka, turi susitaikyti ir patylėti į skudurėlį. Neva, kažkuri savybė yra įgimta, įpinta į visus organizmo audinius, ją atėmus - susmuksiu kaip bekaulė medūza, ar apskritai išnyksiu nuo žemės paviršiaus. Todėl nė nebandyk prašyti, reikalauti, tikėtis ar bandyti ją keisti. Ne. Aš tokia esu.

Šaukštas Proto, 2022 m. 7 savaitės apžvalga

Dėmesingo klausymo meditacija, maisto vaizdo svarba, darbo lapai apie ikigai ir apie mus pačius, tyrimas apie sveikos mitybos motyvacijos formatą, priklausymo jausmo modelis, laiškai iš ateities ir ateities aš.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. vasario 12 d.

Daugybė lengva ranka (lengvu liežuviu?) dalijamų savipagalbos patarimų man kelia didelį smalsumą, o kartais - ir didelį susirūpinimą. "Priimk save tokį, koks esi", sako vienas. Ir mano klausimai, man atrodo, nesibaigs. Pradžiai - kaip tai padaryti? Kurias duris reikia atverti, kad toks-koks-esu įeitų, ir aš jam pasakyčiau, "o, labas, pagaliau atėjai, sėsk, kaip tik kepu pyragą". Tada dar labai įdomu, kas yra tas, kuris kepa pyragą? Kas turi priimti save? Tas kitas aš? Tas ne-aš? Kas nusprendžia, kuri dalis kurią priima? (Ir kokį, po galais, pyragą jie abu mėgsta?...).

Šaukštas Proto, 2022 m. 6 savaitės apžvalga

Dėmesingo žiūrėjimo meditacija, vaikų maitinimo ir prievartos valgyti ypatybės, pozityvumo rezonanso įtaka poros ilgaamžiškumui, savęs sudaiktinimo apraiškos net mažų vaikų tarpe, besimokančių mašinų tyrimai santykių kokybės tema ir išrankūs valgytojai.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. vasario 5 d.

Gražus rytas, danguje smagiai šviečia saulė, čirškauja žvirbliai. Dar kartą pasilyginu ir timpteliu žemyn marškinius, ir giliai iškvėpusi, žengiu pro žvilgančias duris. Ką jau čia, tik svarbiausia diena gyvenime. "Laimingi", kukliai prisistato lentelė prie durų.  Labas rytas - prašom prisėsti - sveiki, malonu, šiandien toks puikus oras, eikime į šį kambarį. "Taigi, kuo galime jums padėti", klausia manęs malonus balsas.  "Noriu būti Laiminga!", išpyškinu jau dvi savaites repetuotą sakinį ledlaužį. "Taip, taip, nuostabu, kokių turit kvalifikacijų?", manęs klausia giedro žvilgsnio savininkas. "Ką?...", netikėtai sau pačiai lepteliu. "Na, kodėl manote, kad galite būti laiminga, ką jau išbandėte, kuo užsiimate, ką jau patyrėte - kodėl galvojate, kad galite būti Laiminga?".

Šaukštas Proto, 2022 m. 5 savaitės apžvalga

Dalijuosi dėmesingumo meditacijos forma, kūno skanavimu, ieškau panašumų tarp Ezopo pasakėčių ir mitybos, dalijuosi tyrimais apie termogenezę, laimės paradoksą, atvirumo ir streso ryšį, giriuosi naujais darbo lapais problemų ir situacijų analizei ir dalijuosi rinktine video medžiagos apie skausmo psichologiją.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. sausio 29 d.

Išvažiavom, saulei beveik spiginant. Labai savim didžiavausi, kad ne tik sugalvojau, bet ir neužmiršau pasiimti saulės akinių. Pavienės debesų plunksnos palaipsniui virto debesų kailiniais, kurie galiausiai ėmė kristi ant žemės iš pradžių švelniu, o po to - visai suveltu sniegu. Atvažiavom jau ūžaujant stipriam vėjui.