Psichologė, Šaukštas Proto

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. balandžio 9 d.

Žiūriu į baltą lapą, ir suprantu, kad žiūriu taip pat, kaip į juodą žemę. Ką čia dar pasėjus... Ką čia dar pasodinus ir išlupus iš žiemos lukštų. Žmonės juokiasi, florofilija sako, ar šiaip reikšmingai sukioja pirštą mintyse, išorėje mandagiai šypsodamiesi. Bet jeigu imčiau pristatyti visus savo vidinius gamtininkus, tai laikykitės, neužtektų visų mano vazonų, prašom, nesistumdykit - Aristotelis ir Babilono sodininkas, Paganelis ir Hemulis, Čepulis ir Paltanavičius, Kurdiumovas ir Jasionis, tetulytė su pelargonijomis ir sanpaulijomis, ir dar visi, kurių vardų mano labai jau netalpi vardų zona neišsaugojo, kurie sodina botanikos sodus, augina ekologiškus ūkius, mėto partizanines gėlių bombas. Tai čia tik pirmos eilės.

Šaukštas Proto, 2022 m. 14 savaitės apžvalga

Dėmesingumo meditacija nerimui, legenda apie du vilkus, agresyvaus nesuvokiamo elgesio priežastys ir sprendimai, bendrystės jėga ir pergalės dainos.

Šaukštas Proto, 2022 m. 13 savaitės apžvalga

Dėmesingumo pykčiui meditacija, intuityvaus valgymo mechanizmas, valgymo elgesys pandemijos metu, kaip gerai gyventi, ką gali aiškiai išreikšta mintis, ir jumoras, kaip atsparumo pagrindas.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. kovo 26 d.

Dabar mums svarbiausia nepavargti, sako televizorius ryte. Mums svarbu vienaip, jiems visai kitaip. Bet jeigu mes pavargsim, jiems bus ypač riesta. Mes vargstam tik savo galvoje - tuo tarpu ir ramiai miegodami (aišku, turiu omenyje lyginant su jais), ir pakankamai atsigerdami, pavalgę ir nuriję mums reikalingą tabletę. Nuovargis atslenka, kai ilgai, per ilgai darome kažką. "Per ilgai" kiekvienam savaip, kiekvienas turim vis kitokią atsargą jėgų tam kažkam daryti. Per ilgai bėgti, per ilgai dirbti, per ilgai jaudintis, per ilgai skaičiuoti, per ilgai laikyti iškeltą ginklą, per ilgai stengtis, per ilgai išsilaikyti neužmigus, per ilgai budėti, per ilgai juoktis, per ilgai verkti. Taip, ir aš pavargau nuo karo - pavargau verkti nuo menkiausio dirgiklio, pavargau sapnuoti sugriuvusius namus ir prisiminti tą vienintelį nuosavą karo sapną, pavargau skaityti žinias (nors ir atrodo, kad negaliu nustoti), pavargau skaičiuoti dienas ir laukti tos paskutinės dienos, kai man atrodo, tiesiog nualpsiu nuo jausmų pertekliaus.

Šaukštas Proto, 2022 m. 12 savaitės apžvalga

Plastikinio maišelio scena kaip dėmesingumo meditacija, mirtina baimė valgyti arba anoreksija, laisvė kaip kolektyvinė idėja, suomių mintys apie buvimo miške naudą, ir kodėl vaišiname svečius maistu.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. kovo 19 d.

Nekeliavau gal jau tūkstantį metų. Aišku, kad tai netiesa. Bet jausmas lygiai toks. Ir tas tūkstantis metų nesijaučia kaip koks labai užlankstytas pagražinimas. Naktinis miestas jau buvo labai daug žadantis. Nebaigtumo jausmas, sėdėjęs ant kaklo visą vakarą, jau lyg ir išsitiesino, kartu su ant lagamino paslaugiai pakišto peties kojomis. Už didelio lango aušta, ir dailiai surikiuoti lėktuvai ramiai kvėpuodami laukia savo eilės.

Šaukštas Proto, 2022 m. 11 savaitės apžvalga

Dėmesingumo meditacija "Uragano akis", miego ir mitybos ryšys, emocinis nuovargis, straipsnis apie bejėgystę, veiksmo galia, kaltė  ir motyvacija.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. kovo 12 d.

Paskutinėm savaitėm verkiu kasdien. Kartais atrodo, kad nuolat. Labai jaudina viskas, kas atsklinda karo rūku, bet turbūt tokia jo paskirtis. Jaudina ir niekada nematytas ryžtas, nors kartu matosi ir bedugnė baimė. Jaudina atsisveikinimo raudos ir išsiskiriančios šeimos. Jaudina kiekvienas gyvas traumų psichologijos vadovėlio pavyzdys. Jaudina mintis apie tai, kiek daug žmonių patirs negrįžtamus gyvenimo pokyčius, kiek daug turės rasti naujus namus ir naują gyvenimo prasmę. Ir zylutė ant kareivio apykaklės. Ir mama su ginklu ant peties. Ir purvinas katinas prie sugriuvusio namo. Jaudina ir naujai atsirandantys ryšiai su šeimos prisiminimais - matyt, jų patirtys per karą ir po jo atrodė panašiai, o dieve, kaip buvo šiurpu. Jaudina ir kiekvienas pasimatavimas - o ką aš daryčiau.

Šaukštas Proto, 2022 m. 10 savaitės apžvalga

Prisimenu kolektyvinės sąmonės privalumus, siūlau susiruošti ir psichologinės pagalbos sau vaistinėlę galvoje, dalijuosi tyrimais apie potrauminį augimą, daugiausiai energijos žmogaus organizme deginančius procesus, ir šventiškai galvoju apie laisvę.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. kovo 5 d.

Gėla juoda, tamsiai mėlyna, bedugnė ir skaudesnė už skaudžiausią žaizdą. Gėla atrodo bekraštė ir bedugnė. Gėla dusina ir išsiurbia visus kitus jausmus ir jėgas, lyg begalinis kalnas užspausdama bet kokį šviesos spindulį. Visi kiti jausmai atrodo beprasmiai, lyginant su gėla. Gėla šiandien yra mano kaimynė. Ji ne tik neverda arbatos. Ji, žiūrėdama į akis, lėtai išpila paskutinį puodelį vandens ant į dulkes sudžiūvusios žemės. Gėla lėtai pirštais ore piešia ir piešia tuos pačius paveikslus - purvinus išsigandusius šunis, krūvomis miegančius vaikus, prie traukinio verkiančius vyrus, raudos purtomas moteris, sutrupintus namus ir gyvenimus, ir verčia trauktis į dar ir dar mažesnį tašką. Ko tu nori, gėla, ko tu nori?... Aš pamenu, kad sakydavau - visos emocijos reikalingos, visos turi savo darbą, bet dabar sunku patikėti ir savimi. Ko tu, gėla, ko?..