Psichologė, Šaukštas Proto

Šaukšto proto dienoraštis, 20... m. rugpjūčio 21 d.

Vienas iš dalykų, kurių mokiausi, kol mokiausi antrą kartą, buvo pasakyti "nežinau". Tokio dalyko mokymo programoje nebuvo, žinoma. Negaliu pasakyti, kad kažkas labai spaudė tai daryti. Ir negaliu pasakyti, kad tai dariau labai sąmoningai - bet žiūrėdama atgal, galiu pasakyti, kad to išmokau būtent tada. Antrą kartą mokytis man buvo didžiulis džiaugsmas - pirmas aukštasis buvo kažkoks labai "iš reikalo", visai ne ten, kur mane traukė _iš tiesų_, ir aš vis bandžiau iš visko, kas vyksta, gauti kiek įmanoma daugiau vertės ir prasmės. Negaliu sakyti, gavau, bet tąkart maksimalizmas laimėjo, išmokau daug gerų dalykų, tik laimė ir prasmė liko nuleidusios galvas eilės pabaigoje. Gerai, kad protas mane pasivijo, ir tada jau ramiai ir kryptingai išsirinkau, kad noriu ir paskaitų sename universitete, ir prasmės, ir malonumo. O ir mokytis jau mokėjau gerokai geriau. Tai buvo svarbi dirva, kurioje gimė ir drąsa sakyti "nežinau".

Šaukšto proto dienoraštis, 20... m. rugpjūčio 14 d.

Žiūrint į krintančius meteorus (kurie šiuo metų laiku visada krenta, matyt jau būna prinokę), rezgu visokius norus. Kartais tai "šiltos arbatos", kartais - visai ne tokie. Pavyzdžiui, labai norėčiau pamatuoti, kiek niūraus pasaulio vertinimo yra iš tiesų todėl, kad kažkas yra blogai - kažkas nuskriaudė, kažką skauda, nelyja ar nešviečia saulė - o kiek yra tamsūs įvairių minčių, mąstymo klaidų, stereotipų ir impulsų šleifai? …

Šaukštas Proto, 2021 m. 32 savaitės apžvalga

Rekomenduoju knygą apie gastrofiziką, postringauju apie tai, kaip susitvarkyti mintis ir apie "Ne", dalijuosi tyrimu apie trauminių patirčių ir valgymo sutrikimų tyrimą, Laimės Dietai paskoju apie ribas vaikui, siūlau pažiūrėti Kurzgesagt video apie sąmonę (ir kitus!), pasakoju apie vidurio amžiaus krizės ir mikrobiomos ryšį ir patariu, kaip mesti rūkyti.

Šaukšto proto dienoraštis, 20... m. rugpjūčio 6 d.

Padėkit. Neturiu motyvacijos. Nieko nebenoriu. Nežinau, ko norėti. Gyvenimas prarado spalvas. Visada įtempiu ausis, išgirdusi tokią frazę. Negaliu tiksliai šmiaukštelėti atsakymu, dar vis negaliu. Bet man vis pradeda atrodyti, kad tai ne visada yra depresijos aušra ar nuovargio kaukė, ar perdegusio nerimo pavidalas. Kartais išlenda ir kitoks pavidalas, toks lyg panašus į ypač sotaus ir taikaus gyvenimo atšvaitą.

Šaukštas Proto, 2021 m. 31 savaitės apžvalga

Rekomenduoju puikią knygą apie valgymą, svarstau kuo skiriasi skrandžio ir burnos alkis, kuo svabi būsena, kai atrodo, kad gyvenimas tapo nebekontroliuojamas, kodėl mums patinka muzika, kodėl geriau valgyti rankomis ir ar terapija gali pakeisti jūsų asmenybės bruožus.

Šaukšto proto dienoraštis, 20... m. liepos 31 d.

Man gerai, kai kitiems gerai... Girdžiu, kai taip sako viena moteris, kita trečia, virtinės, būriai jų. Ne, ne vien moterys. Eilė tęsiasi per amžius, tolyn, gilyn, iki senųjų miškų šešėlyje besiglaudžiančių pirmųjų genčių. Tada pamatyti vilką kitam už nugaros reiškė, kad kitas pamatys vilką už tavo nugaros, kurio tu nematai. Tada rūpintis kitu reiškė, kad kitas rūpinsis tavimi. Tada ir išmokome rinktis pirmiau kitą, o ne save. Greičiausiai todėl, kad taip negalvojantys buvo pirmiausiai paragauti vilkų. Visi kiti likome kartu.

Šaukštas Proto, 2021 m. 30 savaitės apžvalga

Rekomenduoju Netflix seriją apie virškinimą, svarstau apie maisto paskirtį, kalbu apie draugus, demenciją, aleksitimiją, investicijas ir asmenybės savybes, nuovargį ir naujas užduotis

Šaukštas Proto, 2021 m. 29 savaitės apžvalga

Rekomenduoju puikią knygą apie tautos traumas, primenu apie NEO PI-R testą, pasakoju,kodėl svarbu suprasti riebalų svarbą, kalbu apie ateities maistą, riebias žubis ir migreną, polinkį visur matyti tiesą, netikėtą atsakymą į tai, kas didina santuokos nutrūkimo tikimybę.

Šaukšto proto dienoraštis, 20... m. liepos 24 d.

Dygliakiaulė yra labai įdomus ir labai mielas gyvūnas. Trečias didžiausias graužikas po kapibarų ir bebrų (dėl bebrų irgi labai nustebau). Nors nesu mačiusi gyvos, ir pas mus jos negyvena, beveik girdžiu, kaip ji risnoja pieva į taktą skimbčiojant visiems dygliqms. Mm-m-mmm-m-mmm, niūniuoja ji. Vaikštinėja sau ramiai naktį, ėda visokius skanius augalus, bet jeigu ją kas nors gąsdina arba erzina (taip, ne mes vieni nervinamės dėl įvairių dalykų), tai dygliaukiaulė pašiaušia savo spyglius, vis pakratydama (dygliai tuščiaviduriai, todėl visai neblogai brazda), kaukši dantimis, ir dar paskleidžia neblogą smarvę.

Šaukšto proto dienoraštis, 20... m. liepos 17 d.

Šiandien nebekaršta, ir tai vienas iš geriausių jausmų per paskutines kelias savaites. Net jei ir dar nelijo, nors ir gaila džiūstančių medžių lapų ir žydinčio vandens, dūstančių žuvų ir neramių musių. Tenka pakikenti dėl augant/senstant atsirandančio gebėjimo vienu metu jausti keletą gan skirtingų dalykų ir nebandyti nuspręsti, ar man gera, ar man liūdna, ar aš pykstu, ar man juokinga. Man viskas vienu metu, ir niekas vienas kitam neprieštarauja, ir nieko rinktis nereikia, ir tai ne klinikinė simptomatika. Gal tolerancija, ar kažkas, gal dėmesingumas. Bet šiaip ar taip, man patinka.