Listen on:
Episodes
Sunday Jul 24, 2022
Sunday Jul 24, 2022
Rekomenduoju knygą apie jautrius tėvus, raginu prisiminti, kad esame tai, ką valgome (pažodžiui), klausiu kodėl vyrai nevalgo intuityviai, dar sykį svarstau nutukimą skatinančios aplinkos poveikį, ir lyginu kuo skiriasi jautri uoslė ir skonis nuo virškinimo sunkumų, jei renkamės riboti maistą.
Sunday Jul 24, 2022
Sunday Jul 24, 2022
Klausiau paskaitos apie mitologiją, kurioje buvo paliestas labai geras klausimas, tik, matyt, ne mitologinis - vienose kultūrose žmogus siunčiamas į žemę už bausmę (krikščionybėj irgi), kitose - žemė žmogui padovanojama už nuopelnus, arba tiesiog, kad jam būtų gera.
Ar įsivaizduojat, kaip tokia mintis, jei tik ją nešiotumėmės, leistų vertinti tai, ką turime - lietų, šilumą, klimatą apskritai, namus, artimus žmones, atsitiktines akimirkas? Galim liūdėti dėl to, kad lyja per daug, karšta per daug, per daug norim, per daug mokam, per daug kiti kišasi, per daug nesėkmių. Arba galim būti dėkingi dėl to, kad nereikia laistyti, kad oras gaivus, kad negyvenam gatvėje, slėptuvėje ar prieglaudoje, kad turim kuo mokėti, kad turim šeimą, kad be jokios priežasties mus ištinka ir sėkmė.
Wednesday Jul 20, 2022
Wednesday Jul 20, 2022
Ką reikia daryti, kad būtų daugiau laimės, ar nervinantis žmogus valgo - ar nevalgo, kaip sudėtingai ekranai veikia valgymą, kokios priemonės efektyviausiai keičia su valgymu susijusį elgesį, ar sunku pasakyti "ne" ir dėmesio tendencingumas.
Tuesday Jul 19, 2022
Tuesday Jul 19, 2022
Kažin, kiek aš pervertinu savo pačios nerimą?... Važiuoju atostogų, šią pat akimirką, kai tai rašau. Pro langą stebiu tai saulės nušviestus, tai debesų šluojamus laukus, ir viduje ento balsas sako - "mėgstu važiuoti link jūros, jausmas lyg žygiuotum nuokalne..." Ta proga vakar, "kad būtų ramiau", iki pat sutemų tvarkiau visokius reikalus - ne tam, kad susidėti daiktus ir ko nors nepamiršti, bet kad liktų tuščias inboxas. Į kurį per atostogas nežiūrėsiu. Kuris po atostogų jau vis tiek bus pilnas. Kad būtų ramiau...
Tuesday Jul 19, 2022
Tuesday Jul 19, 2022
Raginu paskaityti knygą apie tinginystės mitą, nagrinėju, ką reiškia "nuo rytojaus", dar kartą pasakoju apie slopinančiąją kontrolę, DNR paveikslą, salotų pavadinimo įtaką ir nuobodulį.
Wednesday Jul 06, 2022
Wednesday Jul 06, 2022
Mano santykis su vienatve per gyvenimą toks kažkoks komplikuotas. Kažkada labai bijojau būti viena. Po to buvau viena, ir tiek - viena, nes blogiausia, viena, nes geriausia, viena nes kitokia. Buvo kai norėjau būti ir viena, ir ne viena tuo pat metu. Kai buvau viena ir džiaugiausi, kad galiu būti bet kuo. Kai buvau viena, ir vėl ėmė baimė, kad vien liksiu visada. Kai buvau ne viena, bet vis tiek pabaigoje likdavau viena. Galiausiai buvo etapas, kai troškau būti viena. Ir kai man labai patiko būti vienai. Manau, kad praėjau visus santykių etapus su šia keista būsena, ir dabar man ji ir pažįstama, ir nebegrėsminga, ir tiesiog gerai ir taip, ir taip.
Wednesday Jul 06, 2022
Wednesday Jul 06, 2022
Pasakoju apie bendrystės jausmą, stereotipus apie mikrobangas, apie apsišaukėlio sindromą, mankštos poveikį norui valgyti, porcijos dydžio ir požiūri į maistą ryšį, dalijuosi rašiniu apie nerimą ir tyrimu apie slopinančiąją kontrolę.
Tuesday Jun 28, 2022
Tuesday Jun 28, 2022
"Jai gerai, jai nereikia keltis ryte" - "jam gerai, jis turi dėl ko keltis ryte". Užsiimdama minčių skaitymu, taip galvoju apie du vienas kitą stebinčius žmones. Arba nereikia numesti - nereikia priaugti svorio. Arba pilni namai - tušti namai. Kažkodėl taip gaunasi, kad žolė visad žalesnė kitoje pusėje, ir visad liekam sakyti "man tavo problemos".
Taip susitelkiam į savo esamą problemą, taip ją išaukštinam (sudievinam?...), kad imam nuoširdžiai tikėti - išsprendus šitą, VISKAS bus gerai. Šitos problemos akivaizdoje jaučiamės bejėgiai, o kitų problemų akivaizdoje - visagaliai. Kitas tai tikrai lengvai išspręsime, ir dar palydėsime giliu pasiekimo jausmo malonumu. Ar čia toks visagalybės melas, kurį sau nusimezgam, kad pasijaustumėm geriau?
Tuesday Jun 28, 2022
Tuesday Jun 28, 2022
Pasakoju apie Shinrin Yoku (arba maudynes miške), kaip apie dėmesingumo pratimą, svarstau ar blogai šildyti maistą, virtualios realybės privalumus, maisto kaip identiteto idėją, nerimastingo prieraišumo ir emocinio valgymo ryšį ir stebuklingo klausimo techniką.
Saturday Jun 18, 2022
Saturday Jun 18, 2022
Šiomis dienomis apie žiūronus pirmą kartą galvoju kažkaip... suturėtai. Žiūronas, kuris savo romantinį atspalvį man įgavo nuo Žiulio Verno knygų visada atrodo vienareikšmiškai gerai - nes leidžia pažiūrėti iš arčiau į kokį nors labai trokštamą tikslą. Realiai esi dar kažkur ties horizonto brūkšniu, o jau gali pažiūrėti, kaip šiltos skaidrios bangos skalauja baltą smėlį ir kaip linguoja pakrantės palmės. Iki uosto plaukti dar visą dieną, bet jau matai, ką gamina užeigos savininkas - ir su kuo jis juokiasi.