Psichologė, Šaukštas Proto

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. sausio 4 d.

Jaučiuosi, lyg į naujus metus būčiau prasmukusi kontrabanda. Taip, kad net pati nepastebėčiau. Tyliai, atsargiai, suskleidusi visus ambicijų skėčius ir suvyniojusi įžadų girliandas. Nesitvarkiau, nebaigiau, neuždarinėjau, neplanavau. Nesiruošiau, nepuošiau - na, gerai, gal truputį to buvo. Kepiau pyragą ir brandinau. Kepiau meduolius. Bet buvo ir jausmas, kad tai ne kažkokiam reikšmingam švenčių taškui netolimoje ateityje, bet šiandienai. Na, gal rytojui, kai pakavau sausainius dukrai į mokyklą. Kažkiek ilgiau paglosčiau devyniaragio kailį. Buvau, važiavau, linkėjau. Bet praėjo meduolių diena, praėjo silkių diena, praėjo keptų ančių diena, praėjo mandarinų ir putojančių gėrimų diena, praėjo ir paskutiniai nelaukti fejerverkai… ir nieko nenutiko. 

Šaukštas Proto, 2025 m. 1 savaitės apžvalga

Rekomenduoju filmą "Už gretimų durų", svarstau apie realų glitimo netoleravimą, ir prevencinių priemonių efektyvumą, dalijuosi plataus tyrimo apie celiakiją (glitimo netoleravimo būsenos) poveikį gyvenimo kokybei, smegenims ir psichiatriniams sutrikimams bei psichologiniams sunkumams.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. gruodžio 28 d.

Šiandien jausmas toks, lyg sėdėčiau ant stogo. Visas šurmulys plaukia šonu, toliau, žemiau, neužkabindamas manęs. Matau jį, girdžiu jį, bet jis manęs neužkabina, tik lėtai plaukia pro šalį, neužkabindamas stereotipais, taisyklėmis ar lūkesčiais. Per trumpi čiuptuvai, per gera vieta. Jau kelintą kartą pasitikrinu, kuri šiandien diena -kalendorius, matyt, nusklendė kartu su srautu. Norisi apžvelgti metus, klausia vienas įprotis? Žiūriu į jį, šypsausi... Ne. Kažkaip ne. Taip, jie buvo fantastiški, beprotiški, tankūs, buvo laimės, buvo nervų - paslaugiai siūlo įprotis. Tuo pačiu jaučiu, kad visa tai slysta iš rankų, kaip guvus ungurys ir nuvingiuoja žemyn, mostelėjęs man kartą žvilgančia uodega. 

Šaukštas Proto, 2024 m. 52 savaitės apžvalga

Rekomenduoju Bruce Hood knygą "Septynios laimės pamokos", samprotauju apie spalvos poveikį valgymo psichologijai, dalijuosi tyrimais paie tai, iš kokios spalvos indų skanesnė mėsa ir daržovės, kokie žmonės yra labiau linkę rinktis baltos spalvos maistą, ir kaip kavos skonį keičia kavos spalvos keitimas.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. gruodžio 21 d.

"Leliumoj…", gieda mano garsiakalbis tik tą vieną dainą, kol siunčiu sveikinimus visiems, su kuo šiemet turėjom reikalų darbe. Paskutinė metų darbo diena būna visada kažkokia kitokia. Nepamainoma šios akimirkos vizualizacija yra iš "Matricos", kai akimirkai išnyri virš debesų ir pamatai niekada nematytą saulę. Sąrašai niekur nedingo, bet dabar jie man moja kažkaip iš tolo, o gal ir nebe tokie stori, kaip buvo dar vakar. Aš žinua, kad jie manęs lauks kitapus, bet dabar aš išnirusi ir žiūriu į saulę. Dainos žodžiai manęs niekada neįtikino, man atrodo, kad jie tyčia yra apie kažką labai kasdieniško, lyg sienelės, saugančios tikrąjį turinį, metų pabaigos ir saulėgrįžos tykumą. "Kilpinėlis" man visada skamba kaip mezginys, nes virbalų iš žmogaus neišmesi. 

Šaukštas Proto, 2024 m. 50 ir 51 savaičių apžvalga

Rekomenduoju Susan Jeffers knygą "Bijok, bet vistiek daryk" ir Sam Akbar knygą "Stressilient", svarstau apie kalorijų trūkumo ir kalorijų pertekliaus poveikius sveikatai ir psichikai, dlaijuosi tyrimais apie tai, kaip stiprinamas alkio signalas, kaip persivalgymas blogina emocijų kontrolę ir gebėjimą susikaupti, kad žmonės su viršsvoriu pasižymi ir aleksitimija, o maisto trūkumas - didina polinkį rizikuoti, taip pat kad vertingas maistas stiprina norą draugauti ir mažina vienišumo jausmą, ir kad noras persivalgyti galui būti tik nesėkmingai susiformavusi sveikų įpročių grandinė.  

Šaukšto proto dienoraštis, 20... m. gruodžio 7 d.

Kodėl visiems sekasi? Kodėl visi kiti laimingi? Kodėl kitiems pavyksta? Kodėl kiti jau turi ir jau pasiekė? Kodėl kiti taip lengvai sulieknėja, išmoksta, pasikeičia, atsikrato, transcenduoja?... Dar čia nebuvote? O, tada sveiki atvykę į vieną populiariausių liūnų, kuriame dirbu reindžeriu. Galiu sakyti "pelkininku"? Vyr. Pelkių Vanda, kuri ir pati kartais įsmunka iki ausų? Šie klausimai neįtikėtinai gajūs. Vis laukiu, kada jie nusmuks kartu su senesniais sociokultūrinės odos sluoksniais, bet jie ateina vėl ir vėl, su kiekviena šiaip jau kitokia karta. Gal dabar jau dėl kitokių priežasčių, bet nė kiek ne mažiau spalvoti. Ir su tokiu pat įniršiu smaugiantys. Lyg būtų kažkoks visuotinis teisėjas, kuris skirsto apdovanojimus ir bausmes - vieniems leidžia kažką daryti lengvai, lyg mažuoju piršteliu mostelint - kitiems paskiria tyčia patį sudėtingiausią kelią.

Šaukštas Proto, 2024 m. 49 savaitės apžvalga

Rekomenduoju Devon Price  knygą "Autizmas be kaukių", svarstau kokį poveikį turi valgymas prie ekrano, dalijuosi tyrimais apie tai, ar svarbu, ką valgant per ekraną žiūrim, kaip ekranas valgant veikia svorį, santykius, ir ką daryti, kad valgant ekranų būtų mažiau.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20...m. lapkričio 30 d.

Skaitmeninio pasaulio dvasios šiandien man atsiuntė tekstą, kuris man atidaro pirmas devyniaragio elnio laukimo duris. Man tokiu metu labai norisi tylos ir prietemos, lyg būčiau barsukas. Man norisi būti kuo tyliau, kad galiausiai pastebėčiau tą virsmą, kai diena nebe trumpėja, o ilgėja. Žinau, kad dar per anksti, bet man atrodo, kad labai tykiai laukia ir jau visai sumigusios gėlės ("reiks paguldyti ant žemės, tegul bus maisto bakterijoms…"). Nežinau, kas bus, kai pastebėsiu - gal smalsu.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. lapkričio 23 d.

Vakar sąmoningai pasidaviau. Be dramos, be nevilties, be graužaties. Tiesiog baigėsi ir laikas, ir jėgos. Nieko nenutiko. Pavalgiau, pažiūrėjau filmą ir nuėjau miegoti. Pagalvojau, kad taip gal galėjo baigtis tiek daug mano maratonų. Kurių autorė taip dažnai buvau aš pati. Ne, nesiruošiu savęs labai už tai graužti - juolab, kad "praeitis nesioptimizuoja". Man taip sekasi, man taip patinka - bus ir toliau maratonų. Taip, žinau, kad pavargstu - bet žinau ir kaip ilsėtis.