Psichologė, Šaukštas Proto

Šaukštas Proto, 2023 m. 3 savaitės apžvalga

Rekomenduoju Tim Harford knygą "Kasdienybės statistika", pasakoju, ar susiję alkis ir pyktis, ir ar egzistuoja alkapykčio reiškinys, dalijuosi patarimu, kaip padaryti sveiką maistą siekiamu, keistu skaičių ir interneto poveikiu sprendimui pirkti maistą, ir siūlau elgesio eksperimentą, kuris galimai pakeis jūsų požiūrį į motyvacijos svarbą.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. sausio 14 d.

Žmogaus organizmas yra stebuklingas. Kelias dienas vis skaitau ir žiūriu, žiūriu ir skaitau apie nervą klajoklį. Nervas klajoklis turi labai svarbų darbą - pranešti visam organizmui, kad yra saugu, ir galima atsipalaiduoti. Tai nėra toks jau paprastas darbas. Dauguma kitų mąstymo funkcijų nuolat stebi, ar kartais aplink nėra alkanų vilkų tamsoje ar kitokių grėsmių, ir yra pasiruošusios pašokdinti visas organizmo sistemas į kovinės parengties ar sprukimo parengties būsenas. Anot mūsų smegenų, visada geriau pervertinti grėsmę, negu kad jos neįvertinti pakankamai. Todėl nervui klajokliui reiktų dėkoti dvigubai už atkaklumą, ir už tai, kad nors kaip nors kada nors gauname galimybę atsipalaiduoti.

Šaukštas Proto, 2023 m. 2 savaitės apžvalga

Rekomenduoju Sharon Salzberg knygą "Laimė ir meditacija", pasakoju apie leptiną, kaip geriau formuluoti savo valgymo tikslus, kodėl tam, kad sveikai valgyti, nereikia valios, kodėl geriau įvairesni pusryčiai, ir siūlau liūdniausią metų savaigalį praskaidrinti elgesio eksperimentu apie anti-atidėliojimą.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. sausio 7 d.

Neseniai vėl patyriau jausmą, kai susijungia tu taškai, ir staiga suprantu, apie ką čia. Viduj netgi kyla toks garsas, kaip spragtelėjus į vietą Lego detalę arba vingiuotą dėlionės gabaliuką. Cak! Per visą nugarą nubanguoja malonumo ir gal netgi nušvitimo banga.
Aš supratau, kam reikalingas šabas. Arba "sekmą dieną nedirbk". Viena diena per savaitę, kai neturiu plano, kai neturiu sąrašo iš dalykų, kuriuos "reikia padaryti". Neapsimetant, kad noriu padaryti daugiau to, ką reikia tam, kad vėliau būtų mažiau. Tai ir yra mažos atostogos, tai ir yra tas malonumas, kurio ilgiuosi po kiekvienos darbo dienos, ir ypatingai - sekmadienio vakare, kai garsiausiai už visas kitas vaitoja mintis "dievuliau, kažin ar aš pailsėjau" (mano dievulis yra panašus į Radagastą, ir gyvena po grybu, dėvi kerpių kepurę, įdėmiai žiūri į akis ir be jokio žodžio viską man paaiškina). Aš supratau, kad neįkvepiant dažnai, ilgai plaukti po vandeniu niekaip nepavyksta. Ir kad neužtenka nei kasdienio pusvalandžio jogos, nei kasdienės meditacijos. To reikia, bet to negana. Negaliu produktyviai naudoti kiekvienos minutės. Ne, atsuksiu atgal. Galiu produktyviai naudoti kiekvieną minutę, ne tas žodis, kaip galiu.

Šaukštas Proto, 2023 m. 1 savaitės apžvalga

Rekomenduoju knygą, kurioje nėra nė vieno žodžio, pasakoju apie neprivalgymo konkurenciją, vartau keletą statistikos eilučių apie tai, kokius įsitikinimus žmonės turi apie maistą, sveikos mitybos pasekmes, valgymo tikslus ir siūlau elgesio eksperimentą apie balansą tarp teigiamo ir neigiamo požiūrio.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. gruodžio 31 d.

Pasiekimo jausmas ir laimė yra ne tas pats. Iš kurios pusės bežiūrėtumėt. Dopaminas sukuria pasiekimo jausmą, serotoninas - laimės. Net chemija yra skirtinga. Žinau, geriau suvokti tai vėliau, negu niekada, nes gal dar spėsiu pakeisti daugybę konstrukcijų savo galvoje. Norim būti laimingi, bet daugiau dirbam. Norim taikos ir ramybės, ir užsirašom į dar vienas varžybas. Galvojam, kad laimei reikia pinigų, todėl keičiam pareigas į dar daugiau atsakomybės atnešančias - ir puikiai su jomis susitvarkom, ir dopamino fontanai liejasi nevaržomai, bet... nedžiugina. Nes laimė nėra pasiekimai! Nes dopaminas nėra serotoninas!

Šaukštas Proto, 2022 m. 52 savaitės apžvalga

Kalėdų proga linkiu visiems taikos ir ramybės, pasakoju apie specifinę savybę - pasitikėjimą savo valgymu, dalijuosi tyrimu apie tai, kuo pasižymi protarpinio valgymo besilaikantys žmonės, kokios naudos gauna tėvai ir vaikai, kai kartu mokosi gaminti valgyti, kokios naudos galite gauti iš savo skaitmeninių nuotraukų archyvų, ir siūlau, kaip patobulinti keliamus ir skelbiamus metinius tikslus, kad jie vis tik veiktų.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. gruodžio 24 d.

Grįžti namo turi kažkokios už uodegos nepagaunamos magijos. Netgi dabar, kai kitur jau pragyvenau daugiau, negu čia, ir jau prie kitų vietų klijuojasi žodis "namai". Bet yra TIE namai, kur daug kas apipinta visokiais prisiminimais. Be vargo prisimenu ir kur sukti, ir kur užlipti, ką parduodavo geltoname kioskelyje, kaip kvepėjo baldų parduotuvė (ir ji vis dar tebėra baldų parduotuvė!), ir netgi kokios pavardės ant gretimų antkapių. Šiandien galvoju, čia ne tik mano prisiminimai - čia ir visos vėlės, susirenkančios kąsti kūčiukų, ir atrodo, kad namai pilni visokių žmonių, ir įprastinės gyvybės formos, ir gerokai labiau efemeriškų, o ore daugiau negu visada visokių istorijų, atvaizdų, legendų ir šnabždesių, ir klevo viensparnės sėklos atrodo sugulusios į raštą, ir nuotrauka, atrodo, mirkteli, o citrinos žievelė pyrage patraukia atgal bent keturiasdešimt metų. Maždaug tai ir yra "susirinkti visiems", iš tiesų visiems.

Šaukštas proto, 2022 m. 51 savaitės apžvalga

Rekomenduoju knygą "Laimės hipotezė", pasakoju apie tai, kaip priimami sprendimai dėl maisto, kaip susijęs maisto kiekis lėkštėje ir maisto kiekis, kurį suvalgome, kaip sekasi vykdyti rekomendaciją "daugiau maisto gaminti namuose", kaip padaryti socialinius tinklus naudingu įrankiu, ir siūlau atlikti elgesio eksperimentą "klausytojas".

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. gruodžio 17 d.

Kai pradėjom žiūrėti vakarietiškus (gal labiau amerikietiškus) filmus, vis krisdavo į akis tai, kad draugystė ir lova kažkaip būdavo mūsų akims atvirkščiai – iš pradžių lova, o po to jau gal gaunasi ir draugystė. Lyg lova būtų kažkoks bazinis sluoksnis, be kurio - nu niekaip kitaip. Man atrodė, kad pas mus įprasta kitaip, kad tik labai geri draugai ima žiūrėti vienas į kitą kažkaip _kitaip_. Na, bet atrodė - tai atrodė. Tada gal daug kas buvo keista. Bet visai neseniai man ši mintis, apsukusi labai platų ratą, grįžo atgal. Jau dabar ir mes (gal mes jau irgi galutinai vakariečiai?) ieškome draugų lovai, lytinius santykius laikome poreikiu. Norisi sakyti - ir šiaip jų nesureikšminame, bet tuo pačiu ir skiriame jiems labai svarbią vietą. Ieškodami partnerių, ieškome fiziškai patrauklių žmonių, su kuriais būtų gera mylėtis (na, ar bent jau to tikimės pagal išvaizdą), sakome, kad santykiai vystosi, jeigu jau permiegojome, ką jau čia – turime visą kategoriją pasimatymų, kurie skirti tik tam, susitikti ir pasimylėti.