Psichologė, Šaukštas Proto

Šaukštas Proto, 2022 m. 22 savaitės apžvalga

Pasakoju apie savo pirmą sodą, ypač skoniams jautrius žmones, svarstau apie tai, ką reiškia būti šeimos maitintoju, kaip mūsų valgymo sprendimus veikai tai, kaip matome kitus valgančius, kada išmetam daugiau maisto ir kaip vaikų maisto neofobija susijusi su jų mąstymo lankstumu.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. gegužės 28 d.

Šiandien viskas taip greitai keičiasi. Penkios minutės šiltos saulės, kvapą gniaužiantys skaisčiai balti debesys, šalto vėjo gūsis, juodi debesys, lietus be ledukų, lietus su ledukais (laikykitės pomidorai, laikykitės!...), vėl saulė, greitasis sodinimas (o! narsuoliai sukulentai, vis tik atsigauna!), dar lietaus, dar vėjo... Primena pajūrinius klimatus. Kurie primena visų pirma atostogas, visų antra - jausmą, kad esu gyva. Na, ne tai, kad dažnai jausčiausi mirusi (nors būna ir tokių akimirkų), bet nuolatiniai pokyčiai vis dirgina kažkokį džiaugsmingos gyvybės pojūtį ("orientacinį refleksą", paslaugiai, bet dygiai sako vidinė ypata raginiais akiniais). Maždaug taip būna gera greitai važiuoti arba plaukti, skrodžiant orą. Judėjimas, tėkmė, srautas, nuotykiai, naujovės, pasikeitimai, tobulėjimai, atradimai. Visko reikia, kaip gyvybės įrodymo. Gal net ne vien gyvybės - ir jėgos, ir jaunystės, ir drąsos. Ne taip jau dažnai pokyčius ir progresą vertinam neigiamai - dažniau net nepradėjus susimąstyti, galva ima spontaniškai linksėti - taip taip, gerai pavarei, taip ir laikyk.

Šaukštas Proto, 2022 m. 21 savaitės apžvalga

Svarstau apie tai, ką reiškia pažinti save, pasakoju apie maisto neofobiją, apie ketinamą ir realiai suvalgomą maisto kiekį kartu su kitais, dalijuosi atsakymu Laimės Dietai apie autizmo diagnozę, postringauju apie sveiko maisto sąvoką, apie valgymo šeimoje reiškinio struktūrą ir dalijuosi tyrimais apie maisto pasirinkimo ir progesterono ryšį.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. gegužės 21 d.

Tiesiog maudžiausi art deco minčių sraute, aštuoniakampėse formose, tautiškuose motyvuose, asociacijų gijos tįso iki steampunkinių Viktorijos laikų, vis vaidenosi, kad girdžiu mažojoje laiptinėje brazdančius nešulius (šiandien laukėm džiovintų slyvų, šokolado, popieriaus laiškams ir pieštukų - bet netikėtai galėjo nustebinti ir apelsinų džemas), dar vis sklaidėsi skrebučių kvapas ir kažkur vis kitam kambary skambėjo lengvas svingas. Su ypatinga jėga šovęs noras gyventi laisvai, autentiškai, gražiai, patogiai smelkėsi pro mažiausius plyšius, gimdė gatves, įstaigas, namus su visterijomis, gatves su kavinėmis, šviesios ateities vaizdą, ir nepaliaujamą norą padaryti dar kažką. Tikrai, buvo ir Ingelevičiaus trobesiai, akmeninės gatvės ir laiptai į kalnus - bet buvo ir dešimtims tūkstančių normalus keturių kambarių butas su vonia, elektriniu skrudintuvu, šakutėmis alyvuogei, palmėmis, viso pasaulio maistu, žiniomis ir galimybėmis.

Šaukštas Proto, 2022 m. 20 savaitės apžvalga

Pasakoju apie dienoraštį, kaip apie dėmesingumo praktiką, natūralią detoksikaciją, ko reikia sveikos mitybos įpročiams ugdyti, kaip palengvinti sau gyvenimą, gyvenant su ADHD, ką rašom prie maisto nuotraukų Instagrame, ir kaip viskas su viskuo susiję.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. gegužės 14 d.

Žinojau šį žodį ir seniau, bet atrodo, kad tik kaip atvaizdą. Išgirdau dainą, ir žodis atgijo, suplasnojo ir išsiskleidė. Seniau turbūt būčiau pasakojus ilgą istoriją, koks tas jausmas. Kai tau tik trylika, o atsisveikini su draugais, kurių tiksliai žinai, kad nebepamatysi _niekada_. Kai bandai išsaugoti stebuklingo mėnesio likučius ir rašai po tris, keturis, penkis laiškus per dieną - bet galiausiai išsenka ir jie, ir lieka tik tas jausmas. Kai į dangiškas pievas išeina mylimi žmonės ir katinai. Tikiuosi, tikiuosi, kad jie ateis prie dangiškų vartų - bet gal, kaip toj knygoj, ir dangus toks didelis, kad niekada nesusitiksim?... Kai tau nebe trylika, bet ir išvažiuoti taip sunku, kaip per save visą išskelti bedugnę, į kurią sukrenta visa iki šiol turėta meilė, laimė ir džiaugsmas, be aido ir be atspindžio. Kai žiūri į mažą narsų kosminį aparatą, kuris 9 metus skrido iki Plutono, dieną fotografavo kvapą gniaužančias nuotraukas, ir dar devynis mėnesius jas siuntė atgal, ir nuskrido tolyn... į niekur, į kosminę tamsą ir tylą - tol, kol užteks jėgų tirti ir pasakoti mums.

Šaukštas Proto, 2022 m. 19 savaitės apžvalga

Dėmesingas vaikščiojimas, sabotuojančios mintys, atominiai įpročiai, kaip mamos verčia vaikus valgyti, ir kaip graži aplinka ir valgymo kompanija veikia valgymą.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. gegužės 8 d. (2)

Kažkada tai buvo tokia diena. Jau mažai kas iš dar gyvų ją bepamena. O mes netgi labai atsiminsim. Tada jos laukė ilgai, ir aš labai tikiuosi, kad tiek ilgai laukti nereikės. Dabar kiekviena diena atrodo trunka šimtmečius. Nežinau, ar ją vadinsim pergalės diena. Aš jos laukiu, kaip Pabaigos Dienos. Dienos, kai pagaliau bus galima baigti griovimo ciklą ir pradėti augimo, statymo ir kūrimo. Kai bus galima vėl sėti ir sodinti nesibaiminant, ar "verta". Nors gal visada verta. Negaliu užmiršti tų svogūnų susodintų ant apkasų krašto. Žinau, kad aš daryčiau lygiai tą patį. Aš būčiau ta bobutė, kuri liepia į kišenes įsidėti sėklų. Aš vešiuos kišenėse sėklų, kai ten važiuosim pažintinių atostogų, ir jas paslapčiom visur barstysiu, kad visa ši žemė greičiau sužydėtų.

Šaukštas Proto, 2022 m. 18 savaitės apžvalga

Sodininkavimo psichologija, streso ir mitybos ryšys, intuityvus sveiko maisto pasirinkimas, ketogeninės mitybos ir alkio ryšys, kokios psichologinės savybės leidžia sėkmingai išlaikyti sveiką kūno svorį ir kartu ilgai gyvenančių žmonių mityba.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. balandžio 30 d.

Žinot tą akimirką, kai su iškilminga tylos akimirka jums įteikia kažką "jūsų mėgstamiausią", tik ten yra kažkas VISAI net nepanašaus į tai, ką jūs mėgstat iš tiesų? Kai esat pacifistai, bet gaunat dovanų kuponą į šaudyklą? Kai gaunat jau trečią tokią pat knygą, ir lieka ją tik pastatyti prie kitų, nes nė vienos nesiruošiat atsiversti? Kai gaunat išskirtinių kvepalų, nuo kurių jums iš tiesų tai gniaužia kvapą, ir ne gerąja prasme?
Būna, kad automatiškai išlenda "O, labai ačiū, kaip malonu" ir paslaugiai nustumia vidinį pasipriešinimą gilyn į vidų. Žmogus stengėsi, ruošėsi, galvojo, reikia mandagiai priimti ir įvertinti pastangas. Ir tikėtis, kad neklaus ar patiko, ar dar blogiau, kaip anekdote - "o tai kitas kaklaraištis, reiškia, nepatiko???". Mes tikrai neskaitom vienas kito minčių, ir tai tikrai nėra paprasta, žinoti, suprasti, o ir prisiminti, kas kiekvienam žmogui yra mėgstama, artima ir norima.