Psichologė, Šaukštas Proto

Šaukštas Proto, 2022 m. 27 savaitės apžvalga

Raginu paskaityti knygą apie tinginystės mitą, nagrinėju, ką reiškia "nuo rytojaus", dar kartą pasakoju apie slopinančiąją kontrolę, DNR paveikslą, salotų pavadinimo įtaką ir nuobodulį.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. liepos 2 d.

Mano santykis su vienatve per gyvenimą toks kažkoks komplikuotas. Kažkada labai bijojau būti viena. Po to buvau viena, ir tiek - viena, nes blogiausia, viena, nes geriausia, viena nes kitokia. Buvo kai norėjau būti ir viena, ir ne viena tuo pat metu. Kai buvau viena ir džiaugiausi, kad galiu būti bet kuo. Kai buvau viena, ir vėl ėmė baimė, kad vien liksiu visada. Kai buvau ne viena, bet vis tiek pabaigoje likdavau viena. Galiausiai buvo etapas, kai troškau būti viena. Ir kai man labai patiko būti vienai. Manau, kad praėjau visus santykių etapus su šia keista būsena, ir dabar man ji ir pažįstama, ir nebegrėsminga, ir tiesiog gerai ir taip, ir taip.

šaukštas Proto, 2022 m. 26 savaitės apžvalga

Pasakoju apie bendrystės jausmą, stereotipus apie mikrobangas, apie apsišaukėlio sindromą, mankštos poveikį norui valgyti, porcijos dydžio ir požiūri į maistą ryšį, dalijuosi rašiniu apie nerimą ir tyrimu apie slopinančiąją kontrolę.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. birželio 25 d.

"Jai gerai, jai nereikia keltis ryte" - "jam gerai, jis turi dėl ko keltis ryte". Užsiimdama minčių skaitymu, taip galvoju apie du vienas kitą stebinčius žmones. Arba nereikia numesti - nereikia priaugti svorio. Arba pilni namai - tušti namai. Kažkodėl taip gaunasi, kad žolė visad žalesnė kitoje pusėje, ir visad liekam sakyti "man tavo problemos".
Taip susitelkiam į savo esamą problemą, taip ją išaukštinam (sudievinam?...), kad imam nuoširdžiai tikėti - išsprendus šitą, VISKAS bus gerai. Šitos problemos akivaizdoje jaučiamės bejėgiai, o kitų problemų akivaizdoje - visagaliai. Kitas tai tikrai lengvai išspręsime, ir dar palydėsime giliu pasiekimo jausmo malonumu. Ar čia toks visagalybės melas, kurį sau nusimezgam, kad pasijaustumėm geriau?

Šaukštas Proto, 2022 m. 25 savaitės apžvalga

Pasakoju apie Shinrin Yoku (arba maudynes miške), kaip apie dėmesingumo pratimą, svarstau ar blogai šildyti maistą, virtualios realybės privalumus, maisto kaip identiteto idėją, nerimastingo prieraišumo ir emocinio valgymo ryšį ir stebuklingo klausimo techniką.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. birželio 18 d.

Šiomis dienomis apie žiūronus pirmą kartą galvoju kažkaip... suturėtai. Žiūronas, kuris savo romantinį atspalvį man įgavo nuo Žiulio Verno knygų visada atrodo vienareikšmiškai gerai - nes leidžia pažiūrėti iš arčiau į kokį nors labai trokštamą tikslą. Realiai esi dar kažkur ties horizonto brūkšniu, o jau gali pažiūrėti, kaip šiltos skaidrios bangos skalauja baltą smėlį ir kaip linguoja pakrantės palmės. Iki uosto plaukti dar visą dieną, bet jau matai, ką gamina užeigos savininkas - ir su kuo jis juokiasi.

Šaukštas Proto, 2022 m. 24 savaitės apžvalga

Lyginu psichologinį ir fizinį sveikimą, pasakoju apie su pokyčiais susijusius mitus, tikrinam, ar vaikai valgo tik tai, ką mėgsta, kaip muzika padeda nuo emocinio valgymo, kaip staigiai  smegenys sureaguoja pamačiusios maistą ir kodėl meduolis visada laimi.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. birželio 11 d.

Gyveno kartą žmogus. Paprastas, bet ne primityvus, geras, bet ne bestuburis, protingas, bet ne genijus. Tiesiog žmogus iš pačios storiausios Gauso kreivės vietos. Dirbo nuoširdžiai, bet nesinėrė iš kailio, retkarčiais gaudavo pagyrimų, retkarčiais - kritikos, kartais pasistengdavo, kartais pasisekdavo. Žmogų jo Mama mokė, kad reikia padėti ir duoti. Mamą jis, žinoma, mylėjo ir gerbė, todėl darė kaip lieptas. Davė marškinius, vandens, ranką, širdį, sykį net inkstą. Davė patarimus, pagalbą, atjautą, dalijo idėjas, įkvėpimą, žarstė kritiką. Mama nemokė Imti. Imti, ji sakė, yra Negražu. Neimk. Todėl Žmogus sakė visiems, kas jam ką nors siūlė - ačiū, ne, bet gal ką nors Imsit? Pagalbos? Patarimo? Širdies?

Šaukštas Proto, 2022 m. 23 savaitės apžvalga

Dalijuosi mintimis apie baimę praleisti progą, artimosios žmonių aplinkos poveikį valgymo sprendimams, muzikos įtaką valgymui, žmonių požiūrį į veganus, į jų moralės ir sveikumo vertinimą ir su valgymu susijusias asmenybės savybes.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. birželio 4 d.

Šiemet, turbūt, pirmą kartą karšta. Sėdžiu ant žemės, jaučiu, kaip šlampa užpakalis, bet man tai nė kiek nerūpi. Oras intensyviai kvepia alyvomis. Sėdim pačiame Alyvų kalno viduryje (ne To Alyvų kalno - o Šito Alyvų kalno). Dalinuosi savo krauju su keletu uodų. Tegul. Maža donorystė būsimam kokio nors paukščio labui. Kvepia kaip pavasario atostogos Kaune ir vasaros atostogos pajūryje. Kaip tankus vėjo plaukuose, šiltos odos, storų įdomių knygų ir lengvo "ai" metas. Laikas vos drįsta sėlinti, net jei jį ir galima matuoti kitų alyvomis besigėrinčių sakiniais ir žingsniais. Baltos, rožinės, melsvos, violetinės. Paprastos ir pilnavidurės, mažos ir didelės. Tankios ir visai ikebaninės, žaliais ir geltonais lapais. Visos vienu metu pajutusios tiek džiaugsmo, kad nesitvėrė savoje žievėje ir sprogo kuo gražiausiais fejerverkais. Štai. Prašom, čia jums. Laiko sustabdymui, jūsų asmeninei amžinai zen akimirkai. Ar bus rytoj, klausiu, ar galiu grįžti? Kas yra rytoj, kai dabar trunka amžinai?, klausia alyvos. Tiesa, tiesa. Čia ir dabar telpa visi pavasariai, visos atostogos, buvusios ir būsimos, visi įrodymai, kad pavasaris atėjo ir nebeišeis, kad vasara vis tiek sušildys, net po to, kai pasibaigs, ir atrodys, kad lis amžinai.