Psichologė, Šaukštas Proto

Šaukštas Proto, 2022 m. 33 savaitės apžvalga

Rekomenduooju paskaityti "Ištrūk iš spąstų", svarstau, ar cukrus sukelia priklausomybę, pasakoju, kaip pandemija pakeitė porcijos dydį - ir kam, kaip atrodo anti-veganai, kaip vaikus veikia miego trūkumas, ir kaip tėvai kalba apie vaikų maitinimą.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. rugpjūčio 13 d.

Iš lėto atsėlinant gimtadieniui, kasmet vis pasidžiaugiu, kad tiek daug dalykų manyje pasikeitė. Labiausiai dėl to, kiek daug patiriu vidinės taikos. Buvo etapas, kai gimtadienis neypatingai patikdavo, nes atrodė, kad pasibaigus dar vieniems metams, kažko netenku. Kažko nenuveikiau, kažkam nepatikau, kažkur nepabuvau, kažko nepasiekiau. Panašiai kaip – buvo geras oras savaitgalį, o aš nepraleidau privalomojo laiko gamtoje. Seniau krimsdavausi. Dabar ta mintis neateina. Labai norėčiau žinoti, kas nutiko, bet, deja, nežinau. Dabar labiau skaičiuoju tai, kas buvo, kur pabuvau ir ką pasiekiau. Žinau, kad norų visada bus daugiau negu galimybių – ir tuo irgi džiaugiuosi. Nieko nenorėti praėjo atrodyti šiurpokai. Man dabar atrodo, kad mirti gniaužiant lapelį su norų sąrašu yra geriau, negu gniaužiant dienoraščio lapus su besikartojančiu „nebenoriu nieko“. Tiesa, gal čia padėjo tai, kad vienu momentu gyvenime pagaliau ėmiausi vykdyti tai, ką noriu, o ne tik norėti. Tikrai buvo, kad prašoviau pro šalį, ir buvo keisčiau negu apsivilkus švarką su visa pakaba. Ir buvo, kur vidinis stuburas stiprėjo bežiūrint.

Šaukštas Proto, 2022 m. 32 savaitės apžvalga

Raginu paskaityti knygą "Apie kūnus", dalijuosi pastebėjimais apie maisto simboliką, labai moksliškai klausiu, ką reiškia "gerai valgyti", pasakoju, kodėl gerai prisiminti valgyti spanguoles, kaip alkis veikia pasirenkamą porcijos dydį, ir koks sudėtingas valgymo mechanizmas, kai reikia mokėti sklandžiai ištarti beta-kariofilenas.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. rugpjūčio 6 d.

Prieš savaitę man gyvenimas atsiuntė pauzės ženklą – du lygiagrečius brūkšnelius COVID testo langelyje. Neapsidžiaugiau, mano gyvenimas nelėkė trūktgalviais, man nereikėjo akimirkos atsikvėpti. Bet priešintis irgi nesiruošiau. Atsiguliau ir laukiau. Kol dangum prabėgs debesys, kol saulė atidžiai apžiūrės visus pomidorus, agurkles ir saulėgrąžas. Kol visos žvaigždės pažiūrės į miško kasnaktybę. Kol man žinomi ir nežinomi imuniteto mechanizmai pajunginės betkelioliką kartų mano temperatūrą aukštyn žemyn, išbandys įvairius skausmus, įjungs ir išjungs miegą. Trečią rytą nedrąsiai ėmiau tikėtis, kad jau sveikstu, tada pabandžiau kalbėti, ir viskas vėl grįžo atgal.

Šaukštas Proto, 2022 m. 30 savaitės apžvalga

Pasakoju apie knygą atsparumo tema, dalijuosi tyrimais apie išrankius maistui vaikus, kaip valgymo greitis susijęs su kūno mase, kuo skiriasi anoreksija ir ortoreksija, kodėl žmonės valgo (tokį maistą, kokį valgo), kaip vaikai kalba apie maistą, ir dalijuosi darbo lapais įpročių tyrimui.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. liepos 23 d.

Kaip pasirinkti, kai visko tiek daug? Kaip nesuklysti? Kaip negaišti laiko tam, kas neteisinga?
Šio demono iškamšą dar vis laikau. Atminimui. Priminimui. Kol gyvas, demonas sustingdo vietoje. Negali pajudėti. Negali net pradėti galvoti apie bet kokį pasirinkimą, nes iš karto užlieja panika – o jei čia neteisingas, o jei kitas geresnis, o jei nebegalėsiu grįžti atgal? Bjaurus demonas. Norisi nežiūrėti į akis demonui ir nesirinkti. Nieko. Rinktis per sunku. Norisi tikėti, kad gal viskas gerai ir taip, kam iš viso kažką keisti. Visai gerai pamenu, kaip šokdama per du laiptus bėgau į kitą aukštą šaukdama – neliesk, dabar veikia, nieko nebejudink! Kažkoks panašus balsas viduje šaukia ir to pasirinkimo demono akivaizdoje. Kam, nu kam? Juk viskas buvo gerai. Reikia čia matai kažko, išsigalvojo, raškažis užpakalį drasko. Tegul būna kaip yra.

Šaukštas Proto, 2022 m. 29 savaitės apžvalga

Rekomenduoju knygą apie jautrius tėvus, raginu prisiminti, kad esame tai, ką valgome (pažodžiui), klausiu kodėl vyrai nevalgo intuityviai, dar sykį svarstau nutukimą skatinančios aplinkos poveikį, ir lyginu kuo skiriasi jautri uoslė ir skonis nuo virškinimo sunkumų, jei renkamės riboti maistą.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. liepos 16 d.

Klausiau paskaitos apie mitologiją, kurioje buvo paliestas labai geras klausimas, tik, matyt, ne mitologinis - vienose kultūrose žmogus siunčiamas į žemę už bausmę (krikščionybėj irgi), kitose - žemė žmogui padovanojama už nuopelnus, arba tiesiog, kad jam būtų gera.
Ar įsivaizduojat, kaip tokia mintis, jei tik ją nešiotumėmės, leistų vertinti tai, ką turime - lietų, šilumą, klimatą apskritai, namus, artimus žmones, atsitiktines akimirkas? Galim liūdėti dėl to, kad lyja per daug, karšta per daug, per daug norim, per daug mokam, per daug kiti kišasi, per daug nesėkmių. Arba galim būti dėkingi dėl to, kad nereikia laistyti, kad oras gaivus, kad negyvenam gatvėje, slėptuvėje ar prieglaudoje, kad turim kuo mokėti, kad turim šeimą, kad be jokios priežasties mus ištinka ir sėkmė.

Šaukštas Proto, 2022 m. 28 savaitės apžvalga

Ką reikia daryti, kad būtų daugiau laimės, ar nervinantis žmogus valgo - ar nevalgo, kaip sudėtingai ekranai veikia valgymą, kokios priemonės efektyviausiai keičia su valgymu susijusį elgesį, ar sunku pasakyti "ne" ir dėmesio tendencingumas.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. liepos 9 d.

Kažin, kiek aš pervertinu savo pačios nerimą?... Važiuoju atostogų, šią pat akimirką, kai tai rašau. Pro langą stebiu tai saulės nušviestus, tai debesų šluojamus laukus, ir viduje ento balsas sako - "mėgstu važiuoti link jūros, jausmas lyg žygiuotum nuokalne..." Ta proga vakar, "kad būtų ramiau", iki pat sutemų tvarkiau visokius reikalus - ne tam, kad susidėti daiktus ir ko nors nepamiršti, bet kad liktų tuščias inboxas. Į kurį per atostogas nežiūrėsiu. Kuris po atostogų jau vis tiek bus pilnas. Kad būtų ramiau...