Psichologė, Šaukštas Proto

Šaukštas Proto, 2023 m. 1 savaitės apžvalga

Rekomenduoju knygą, kurioje nėra nė vieno žodžio, pasakoju apie neprivalgymo konkurenciją, vartau keletą statistikos eilučių apie tai, kokius įsitikinimus žmonės turi apie maistą, sveikos mitybos pasekmes, valgymo tikslus ir siūlau elgesio eksperimentą apie balansą tarp teigiamo ir neigiamo požiūrio.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. gruodžio 31 d.

Pasiekimo jausmas ir laimė yra ne tas pats. Iš kurios pusės bežiūrėtumėt. Dopaminas sukuria pasiekimo jausmą, serotoninas - laimės. Net chemija yra skirtinga. Žinau, geriau suvokti tai vėliau, negu niekada, nes gal dar spėsiu pakeisti daugybę konstrukcijų savo galvoje. Norim būti laimingi, bet daugiau dirbam. Norim taikos ir ramybės, ir užsirašom į dar vienas varžybas. Galvojam, kad laimei reikia pinigų, todėl keičiam pareigas į dar daugiau atsakomybės atnešančias - ir puikiai su jomis susitvarkom, ir dopamino fontanai liejasi nevaržomai, bet... nedžiugina. Nes laimė nėra pasiekimai! Nes dopaminas nėra serotoninas!

Šaukštas Proto, 2022 m. 52 savaitės apžvalga

Kalėdų proga linkiu visiems taikos ir ramybės, pasakoju apie specifinę savybę - pasitikėjimą savo valgymu, dalijuosi tyrimu apie tai, kuo pasižymi protarpinio valgymo besilaikantys žmonės, kokios naudos gauna tėvai ir vaikai, kai kartu mokosi gaminti valgyti, kokios naudos galite gauti iš savo skaitmeninių nuotraukų archyvų, ir siūlau, kaip patobulinti keliamus ir skelbiamus metinius tikslus, kad jie vis tik veiktų.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. gruodžio 24 d.

Grįžti namo turi kažkokios už uodegos nepagaunamos magijos. Netgi dabar, kai kitur jau pragyvenau daugiau, negu čia, ir jau prie kitų vietų klijuojasi žodis "namai". Bet yra TIE namai, kur daug kas apipinta visokiais prisiminimais. Be vargo prisimenu ir kur sukti, ir kur užlipti, ką parduodavo geltoname kioskelyje, kaip kvepėjo baldų parduotuvė (ir ji vis dar tebėra baldų parduotuvė!), ir netgi kokios pavardės ant gretimų antkapių. Šiandien galvoju, čia ne tik mano prisiminimai - čia ir visos vėlės, susirenkančios kąsti kūčiukų, ir atrodo, kad namai pilni visokių žmonių, ir įprastinės gyvybės formos, ir gerokai labiau efemeriškų, o ore daugiau negu visada visokių istorijų, atvaizdų, legendų ir šnabždesių, ir klevo viensparnės sėklos atrodo sugulusios į raštą, ir nuotrauka, atrodo, mirkteli, o citrinos žievelė pyrage patraukia atgal bent keturiasdešimt metų. Maždaug tai ir yra "susirinkti visiems", iš tiesų visiems.

Šaukštas proto, 2022 m. 51 savaitės apžvalga

Rekomenduoju knygą "Laimės hipotezė", pasakoju apie tai, kaip priimami sprendimai dėl maisto, kaip susijęs maisto kiekis lėkštėje ir maisto kiekis, kurį suvalgome, kaip sekasi vykdyti rekomendaciją "daugiau maisto gaminti namuose", kaip padaryti socialinius tinklus naudingu įrankiu, ir siūlau atlikti elgesio eksperimentą "klausytojas".

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. gruodžio 17 d.

Kai pradėjom žiūrėti vakarietiškus (gal labiau amerikietiškus) filmus, vis krisdavo į akis tai, kad draugystė ir lova kažkaip būdavo mūsų akims atvirkščiai – iš pradžių lova, o po to jau gal gaunasi ir draugystė. Lyg lova būtų kažkoks bazinis sluoksnis, be kurio - nu niekaip kitaip. Man atrodė, kad pas mus įprasta kitaip, kad tik labai geri draugai ima žiūrėti vienas į kitą kažkaip _kitaip_. Na, bet atrodė - tai atrodė. Tada gal daug kas buvo keista. Bet visai neseniai man ši mintis, apsukusi labai platų ratą, grįžo atgal. Jau dabar ir mes (gal mes jau irgi galutinai vakariečiai?) ieškome draugų lovai, lytinius santykius laikome poreikiu. Norisi sakyti - ir šiaip jų nesureikšminame, bet tuo pačiu ir skiriame jiems labai svarbią vietą. Ieškodami partnerių, ieškome fiziškai patrauklių žmonių, su kuriais būtų gera mylėtis (na, ar bent jau to tikimės pagal išvaizdą), sakome, kad santykiai vystosi, jeigu jau permiegojome, ką jau čia – turime visą kategoriją pasimatymų, kurie skirti tik tam, susitikti ir pasimylėti.

Šaukštas Proto, 2022 m. 50 savaitės apžvalga

Rekomenduoju knygą "Terapijos dzenas", pasakoju apie bulimiją, apie tyrimus nustačiusius ryšį tarp maisto užsakymo programėlių ir persivalgymo, žodinės prievartos valgyti ir išrankumo maistui, socialinių tinklų poveikį kūno vaizdui ir siūlau elgesio eksperimentą, kuris gali būti ir šventinė dovana.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. gruodžio 10 d.

Žiūriu, kaip miško eglės kantriai laiko sniego turtus išsitiesusios, užsimerkusios - ir kaip prie įvažiavimo stovintis klevukas jau visai nuo naštos palinkęs. "Sunku jam", galvoju. "Laikykis, pasipurtyk", bandau drąsinti, bet jis (kažkodėl) tyli. Panašu, kad dar vis tebegalvoju apie sunkumą, kurio tema driekiasi per visą savaitę. Norėjau sakyti, kad ne apie fiziką, bet prisimenu ir žiūrėtą istoriją apie deimantines žvaigždes, apie neįsivaizduojamai tankiai suspaustą anglį, apie visos žemės dydžio deimanto grynuolį, į kurį pavirsta savo gyvenimo pabaigoje žvaigždė baltoji nykštukė. Tokia saldi, bet vis tiek šviesi gyvenimo patirties metafora apie tai, kaip sunkumai gyvenime galiausiai padaro iš tavęs brangakmenį.

Šaukštas Proto, 2022 m. 49 savaitės apžvalga

Rekomenduoju knygą "Liūdnos smegenys", svarstau apie tai, kaip apibrėžiam sveiką maistą, klausiu, ar nesaugumas dėl kitų dalykų kartais neapsimeta kitokiu nesaugumu, ir vis tiek nuveda prie maisto, dalijuosi tyrimu apie tai, kaip pasikeitė vaikų mityba per pandemiją, dalijuosi tyrimu apie išmaniųjų telefonų sukeliamo streso matavimus, ir siūlau elgesio eksperimentą tiems, kurie "neprisiruošia".

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. gruodžio 3 d.

Prie upės atėjo dviese. Atsisėdo prie upės, ant paties kranto, atsiduso, atsipalaidavo. Vienas parėmė smarką keliais ir įsižiūrėjo į upės tėkmę, banguojančių žolių raštus ir upe retkarčiais praplaukiančius lapus. Antras kažko vis erzėjo, sukiojosi, lyg nerasdamas sau vietos. "Tai ką veikiam?", ėmė klausinėti. Pirmas, neatplėšdamas akių nuo vandens pratarė - "Mes jau veikiam tai. Žiūrėk, kaip gražiai teka". Antras nerado, kur save padėti. Galiausiai įlipo į vandenį, atsistojo pačiame srauto viduryje, vandeniui siekiant kelius, ir atsisuko į pirmą. Tas be žodžių iškėlė atgal abu liuksus. Antras pasijuto geriau. Pasilenkė, ir pagavo praplaukiantį lapą. Didelį, gražų, žvilgantį nuo vandens. Gražus! Dar! Penktą, dešimtą, dvidešimtą. Taip! Štai dabar vyksta veiksmas!
Patenkintas dar kartą atsisuko parodyti savo lašančio ir žvilgančio laimikio. "Kam tau lapai?", paklausė pirmas. "Nežinau, bet man smagu!".