Psichologė, Šaukštas Proto

Vitaminai B yra ypatingai reikšminga ryšio tarp maisto ir psichikos dalis. Vitaminas B neegzistuoja, tai medžiagų - vitaminų B - grupė. Ją sudaro B1 - tiaminas, B2 - riboflavinas, B3 - niacinas, B5 - pantoteno rūgštis, B6 - piridoksinas, B7 - biotinas, B9 - folio rūgštis ir B12 - kobalaminas. Visi jie atlieka svarbų vaidmenį ląstelių veikloje, tiesiogiai veikia nuotaiką, energiją ir mąstymą reguliuojančių neurocheminių medžiagų gamybą.

Nežinau, ar jums taip pat, bet mano stereotipinė mintis sako, kad riebalai yra energija (nors jau galėčiau žinoti geriau). Omega-3 riebalinės rūgštys irgi kažkaip labiau panašios į riebalus. Pasitikrinkim, kas čia riebalai, kas čia degalai, o kas visai ne.  Polinesočiosios riebalinės omega-3 rūgštys, konkrečiai EPA (eikozapentoeno rūgštis) ir DHA (dokozaheksoeno rūgštis) yra svarbios nervų ląstelių membranų struktūros dalys. Jos užtikrina medžiagų patekimą į ląstelę, arba ląstelės membranos pralaidumą. Nervų ląstelė turi turėti pralaidžią membraną, kad galėtų reaguoti į neurotransmiterius (tokius kaip serotoninas ar dopaminas). Be to, omega-3 rūgštys yra galingi imunomoduliatoriai, jos dalyvauja priešuždegiminių molekulių (rezolvinų ir protektinų) gamyboje. Būtent šis priešuždegiminis poveikis laikomas svarbiausia priemone prieš biologinį stresą, kuris veda į depresiją ir mąstymo silpnėjimą.

Šiuo metu mokslininkai sutaria, kad nuotaiką veikia ryšys, siejantis žarnyną, smegenis ir imuninę sistemą. Jei maistą sudaro didelė stipriai apdorotų produktų, rafinuoto cukraus ir trans riebalų dalis, skatinamas priešuždegiminių citokinų (pvz. IL-6 ar TNF-alfa) išsiskyrimas. Šie citokinai gali kirsti kraujo-smegenų barjerą, patekti į smegenis ir ten sukelti nervinių audinių uždegimą. Tai veikia serotonino gamybą, ir skatina sirgimo būsenai būdingą elgesį, kuris primena klinikinės depresijos ir nerimo simptomus. Uždegimą slopinančiomis mitybos formomis laikomos Viduržemio jūros, DASH ir Šiaurinė dietos. Jas sudaro produktai, kuriuose gausu polifenolių, omega-3 rūgščių ir skaidulų; šis medžiagos stiprina žarnyno sienelių sveikatą ir slopina uždegimo reakcijų kaskadas.

Pradžiai prisijungsiu prie semantikos stovyklos. Žodį “dieta” dažnai dar vis naudojame kalbėdami apie savo kūno alinimą, maisto produktų ribojimą, ypač kai sakome “esu ant dietos”. Tikiuosi, kad jau evoliucionavome (ar esame gerokai evoliuciją įpusėję) galvodami ne ko reikia vengti, o ką reikia rinktis valgyti. Ne todėl, kad maistas yra geras ar blogas - o todėl, kad visko vis tiek nesuvalgysime, todėl yra prasmė pirmiausia rinktis vertingus maisto produktus. Panašiai, kaip neskaitome bet kokių knygų ir nevaikštome į pirmus pasitaikiusius filmus, kaip nesirenkame pirmos pasitaikiusios studijų programos ar pirmo mums nusišypsojusio žmogaus į partnerius. Kadangi maistą renkamės kasdien, o dažniausiai ir kelis kartus per dieną - šie pasirinkimai atrodo menkos reikšmės. Mitybos prasme tai teisinga, bet kasdien kartojami tie patys pasirinkimai kuria ilgalaikius įpročius, kuriuos pakeisti sunkiau, nei priimti sprendimą čia ir dabar. Toliau kalbėsime apie tai, ką galime vadinti įvairiais požiūriais į mitybą, mitybos sistemomis, valgymo planais ar - galiausiai - dietomis ta prasme, kuria turėtume jas vadinti.

Nesaugumas dėl maisto ir maisto trūkumas yra atskiri, specifiniai reiškiniai, tiriami psichinės sveikatos kontekste. Nesaugumas dėl maisto - nerimu pagrįsta būsena, kuri gali neigiamai veikti žmogų net nejaučiant alkio ar konkrečiu metu netrūkstant maisto. Tai neužtikrintumas dėl ateities, būtent taip, kaip jau esame girdėję daug kartų - “nežinau, ar turėsiu ką valgyti”. Šalia dažnai diagnozuojamo bendro nerimo sutrikimo (GAD, Generalized Anxiety Disorder) stebima ir vadinama “trūkumo nuostata” (angl. “scarcity mindset”). Smegenys neatsipalaiduoja nuo nuolatinės įtampos būsenos, nepaliaujame vertinti turimų resursų, pritrūkstame dėmesio pajėgumų kitoms veiklos ir galiausiai imame patirti pervargimą nuo sprendimų (angl. “Decision fatigue”).

Savo galvoje talpiname daugybę įdėjų, vaizdinių ir vertinimų apie visą mus supantį pasaulį. Taip pat turime visokių suvokimų apie save - savo asmenybę, ir savo kūną. Tai, ką matome veidrodyje, vis tiek filtruojame per savo mąstymą, emocijas, patirtis ir lūkesčius. Jei norite labiau moksliškai - formuojame savo kūno vaizdą. Atsiradus socialinei medijai, atsirado kitoks "veidrodis", o kartu atsirado ir nauja sritis moksliniams tyrimams - kaip socialiniai tinklai veikia kūno vaizdą ir bandymus jį veikti per valgymą.

Daug žmonių nemėgsta vienokio ar kitokio maisto. Kartais tai nemalonūs patyrimai praeityje (esu gerus dešimt metų nevalgius aviečių po vieno itin sėkmingo žygio miške… kai jų persivalgiau…). Kartais tai alergijos ar kitos virškinimą dirginančios medžiagos, žinomos ar nežinomos, vis tiek sukeliančios diskomforto jausmą, todėl iš nuojautos tokio maisto vengiame. Kartais tai rimtų problemų keliantis ypatingai išrankus valgymas, dėl kurio organizmui gali taip smarkiai trūkti maisto medžiagų, jog imame sirgti. Toli gražu ne visada tai iš piršto laužiama problema.

Bulimija vadiname valgymo sutrikimą, kuriam būdingi persivalgymo priepuoliai, lydimi kontrolės praradimo jausmo. Po persivalgymo paprastai seka bandymai atsikratyti suvalgyto maisto - vemiant ar geriant laisvinamuosius vaistus.  Naujausi tyrimų rezultatai griežtai atskiria bulimiją nuo “valios trūkumo”. Bulimija - tai intensyvus konfliktas tarp ypač aktyvios atlygio sistemos ir neveikiančio medžiagų apykaitos sistemos “stabdžio”.

Ortoreksijos terminas tuoj švęs dvidešimtmetį. Turbūt, labiausiai norisi sakyti “tik” dvidešimtmetį, nes atrodo, kad su šia tema susiduriame jau visą amžinybę. Ortoreksija - lyg keistoji valgymo sutrikimų pusseserė. Anoreksijos ar bulimijos atveju daugiausiai dėmesio skiriama svoriui ir maisto kiekiui, o štai ortoreksijos atveju pirmiausiai koncentruojamasi į maisto kokybę ir “švarumą”.

Pradėsiu nuo paprastos, bet svarbiausios minties: jei norite padėti žmonėms su viršsvoriu, kritika ne tik nepadės, bet dar labiau žalos. Jei tikrai norite padėti - nekalbėkite apie svorį visai, esu tikra, kad visi turi pakankamai žinių ir motyvacijos. Jei jums atrodo, kad svorį reguliuoti labai lengva - taip tikrai nėra, ir nesigilinimas į priežastis dar nedarys jūsų teisiu. O jei vis tiek norite kritikuoti - tada tai ne apie pagalbą, o norą pažeminti kitą žmogų (dažniausiai taip iškeliant save).