Psichologė, Šaukštas Proto

Šaukštas Proto, 2023 m. 24 savaitės apžvalga

Pasakoju, kam iš tiesų reikėtų ruoštis metant svorį, kas nutinka su vaikų valgymu, jeigu jų smegenų vykdomoji funkcija yra silpnesnė, kuo fizinė erdvė skiriasi nuo kibernetinės erdvės ir.. einu atostogauti :)

Šaukšto Proto dienoraštis. 20...m. birželio 10 d.

Šiandien dėjausi dievo pirštu. Vienas žoles kirpau kitų naudai. Vienas sodinau, kitas guldžiau. Vienas drąsinau, kitoms dėkojau už gerą tarnybą ir skyriau užduotį būti mulčiumi. Iš kur mes turim tiek įžūlumo keisti kitų gyvybių gyvenimą... na taip, mes turim visokių tikslų, bet ar tikrai žirklės rankose mane daro sprendėju? Važiavom, pro langą bėgo pievos su lubinais ir vėdrynais, daugybe kitų žolynų, kurie puikiai leido laiką be mano - ir be visų kitų - žirklių. Kas ir kaip susidėlioja galvoje, kad mes imamės veikti kitus, ir ne tik augalus? Pririšam šunį? Uždarom vištą? Nutariam, kas, kada ir ką valgys, kuo sirgs ir ką veiks užaugę? Kur riba tarp pagalbos ir prievartos? Tarp naudos sau ir naudos kitam? Tarp bendrystės ir tiesiog stipresnės pozicijos panaudojimo? Tarp savisaugos ir kitų išnaudojimo? Tarp ambicijų ir lipimo per galvas?

Šaukštas Proto, 2023 m. 23 savaitės apžvalga

Rekomenduoju knygą apie meditaciją, pasakoju, kodėl valgymo malonumas yra svarbus, dalijuosi tyrimais apie prievartos valgyti ir išrankumo ryšį, ar gali muzika pakeisti saldainį, ar reikia per nuotolinius susirinkimus įsijungti kamerą, ir siūlau dėmesingo pasivaikščiojimo miške eksperimentą.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. birželio 3 d.

Šiandien pirkau vilkdalgių. Tyčia einu į turgaus užkampį ir ieškau kuo kuklesnių "vitrinų", bet jose randu pačių man reikalingiausių dalykų. Šiandien tai buvo mėlyni vilkdalgiai smailais žiedais, beveik laukiniai. Kiek prašot? Tas trys, tas pusantro, ir tą pridėsiu dar už penkiasdešimt centų. Puiku, labai gerai, imsiu viską. Laiminga tetulė pasakoja man ir priežiūrą, ir lotyniškus pavadinimus (taip!) visų kalbų mišiniu. Akies kraštu matau, kaip ištįsta dviem tetulėmis į dešinę sėdinčios pardavėjos ausis, ir ji skuba pridurti - imkit ir mano vieną, už eurą. Gerai, sakau, imu, tą geltoną. Gal reikia bijūnų, senovinių? Gal šito, gal ano? Ne, ačiū, jau gana. O, tai turit ateiti ir pas mane, vos ne už skverno tempia mane trečia pardavėja. Imkit už eurą. Oi, šitas didelis, ar mokėsit daugiau? Mokėsiu, žinoma, ir išsirenku mėlyniausią. Niekas pas mus šiandien neateina, dūsauja ji, visi šiandien tik braškes perka. Taip, sakau, šiandien šalta. Birželis, o lauke vienuolika laipsnių.

Šaukštas Proto, 2023 m. 22 savaitės apžvalga

Rekomenduoju knygą "Menas nieko neveikti", pasakoju, kaip susiję stresas, valgymas ir miegas, galvoju iš kur turim stereotipą, kad vyrams reikia valgyti mėsą, kaip perfekcionizmas vaikus nuveda iki valgymo sutrikimų, ar pasitikėjimas skaitmeninėje aplinkoje formuojasi kitaip, ir siūlau eksperimentuoti pasielgiant kitaip, negu visada.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. gegužės 27 d.

Niekaip negaliu išsijungti iš intensyvaus darbo srauto. Darbo, tiesą sakant, jau nebėra, jau galėčiau ilsėtis. Bet viduj viskas dūzgia, kaip spaudžiant greičio pedalą be pavaros. Tuščios apsukos.... Mano miego mechanizmui dar vis atrodo, kad keltis šeštą ryto yra nuostabiausia mintis - ir ji tikrai turi savo žavesio. Bet mano vidinė Pelėda, mano toteminis jėgų šaltinis, tūno susivėlusi kampe ir nieko nebesako. Sėdžiu saulėkaitoje tyloje viena (aš, ir dar dešimtys paukščių, kurie visi vienu metu kažką sako), ir bandau prisijaukinti ramybės jausmą bent kelioms minutėms. Nesvarstydama, ką dar reikia nuveikti. Nelenkdama pirštų. Neapžiūrinėdama ir nešukuodama aplinkos kritiškai. Netrikdydama natūralios tėkmės ir nebandydama būti greitesne už laiką.

Šaukštas Proto, 2023 m. 21 savaitės apžvalga

Rekomenduoju knygą "Toksiški tėvai", pasakoju apie tai, koks galvos vaidmuo valgant, tikrinu, ar įsitikinimas apie lieknumo svarbą yra tikslus, kaip susijusi atstūmimo baimė ir valgymo sutrikimai, kas imasi tokių baisybių kaip "body shaming" ir "slut shaming", ir siūlau eksperimentą "ne-taip" kasdieniam negatyvui subalansuoti.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. gegužės 20 d.

Man labai įdomus valgymas. Nežinau, ar čia sprendžiu kažkokius karminius badavimo ir persivalgymo klausimus iš kažkurios šeimos šakos, ar atsitiktinai užkliuvau ir susidomėjau. Bet jeigu per dvidešimt penkis metus neparėjo, tai matyt jau nebepraeis. Niekada nepraleidžiu progos apie tai pakalbėti - tiesa, tenka nepraleisti ir progų apie tai patylėti. Man tiesiog rauna stogą pagalvojus, kad kiekvienas agurko kąsnis, viduje sprogęs angliavandenių, amino rūgščių, vandens, mineralų ir vitaminų fejerverku, suskilęs į smulkiausias dalis, apsuka kelis ratus per įvairias organizmo sistemas, ir tampa mano pirštu, kuriuo spaudžiu raidę "a", ar net spaudžiu to paties agurko sėklą atgal į žemę. Mes paraidžiui esame tai, ką mes valgome - ir dar truputį tai, ką valgė mūsų mama. Mes neturime daugiau iš ko atkurti tai, kas nusilupa, nukrenta, pasensta ir sudyla - o taip daro beveik visos ląstelės. Mes nesinešiojame tų pačių ląstelių, kurias nešiojomės, kai mums buvo penki. Iki dabar mes jau esame naujų ląstelių rinkinys...

Šaukštas Proto, 2023 m. 20 savaitės apžvalga

Rekomenduoju knygą apie miegą, bandau atpainioti bio, psicho ir socialinius veiksnius mūsų gyvenime, dalijuosi tyrimu apie tai, kas padeda formuoti sveiko valgymo elgesį (ne valia!), kas gali padėti negadinti vaikų mitybos, kai aplink vienas stresas, ką blogo gali nuveikti polinkis kaltinti kitus ir siūlau stebuklo eksperimentą.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. gegužės 13 d.

Absoliučiai kiekvieną pavasarį man atrodo, kad pavasaris ateina per lėtai. Nes visada pamenu tą pavasarį (kuriais metais jis buvo - aišku, nepamenu), kai kovo mėnesį jau vaikščiojome trumpomis rankovėmis, o balandį gal ir maudėmės. Gal ir nesimaudėm, Bet gegužę - tikrai. Maudymasis, kaip galimybė matuoti laiką... Gerai, kad yra galimybė pamatyti, ką šiuo metu fotografavau prieš metus ar kelis metus, kažkaip grąžina į realybę. Bet greitesnio pavasario man norisi visada todėl, kad norisi greičiau sulaukti atgal grįžtančių lapų ir gėlių. Todėl nuosekliai pavydžiu šiltesniems kraštams, kur gyvybė pabunda anksčiau - arba net niekada neužmiega, tik keičiasi. O, pas jus jau žydi narcizai... O, pas jus jau noksta braškės... Ką jau čia - o, pas jus jau žalia.