Psichologė, Šaukštas Proto

Šaukštas Proto, 2024 m. 4 svaitės apžvalga

Rekomenduoju Konfucijaus "Apmąstymus ir pašnekesius", tikrinu, kiek reikia išgerti vandens per dieną, dalijuosi tyrimais apie maisto nuotraukų poveikį, konteksto poveikį sprendimams, socialinio kapitalo vertę ir siūlau paklausyti savo vidinio monologo.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. sausio 20 d.

Vis prisimenu, kaip žiūriu į upe plaukiančius ledo blynus. Man labai gražu, kad jie visi ir vienodi, ir skirtingi, ir garbanoti, ir taip gražiai šnabždasi susitikę vienas su kitu arba su krantais. Man gražu, kad jie atrodo vis nesibaigia, nes Upės Kepėjas niekada nenuilsta. Man dar gražiau, kad su jais galima kutenti savo suvokimo tvirtumą - kai eini palei srovę, atrodo, jog ledai plaukia labai lėtai, kai prieš srovę - labai greitai. Dar man labai patinka, kad žiūrėjimas į ledo blynus labai gerai išplauna mažai reikšmingas mintis ir padaro didelių tarpų visokioms geroms mintims, kurios kalba tyliau, bet prasmingiau.

Šaukštas Proto, 2024 m. 3 savaitės apžvalga

Rekomenduoju Alfredo Adlerio knygą "Žmogaus pažinimas", pasakoju, kodėl svarbu tai, kaip maistas atrodo, kodėl psichologijoje daug kas pradedama įžanga "tai komplikuota", kas yra ir iš kur gauname homeostatinius įsitikinimus, kodėl skaitmeninis flirtas yra kiek kitoks nei gyvas, ir kas yra sekstingas, ir kuo geriausiai galėtų būti užpildytas tarpas tarp noro ir veiksmo.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. sausio 13 d.

Žiūriu į žaliuzių subrūkšniuotą pasaulį už lango ir bandau įsivaizduoti, kiek giliai šiandien pasaulis baltas. Toliau stovintis medžių pulkas neišsiduoda, o gal ir aš nepamenu, kiek aukštai nuo žemės turėtų baigtis jų kamienai ir prasidėti šakos. Jeigu penklinėje būtų tiek eilučių, kiek dabar matau brūkšnių, gautųsi labai įdomios natos. Bet ant apatinių linijų tikrai pamatau natas - apvalias žvitrias kurapkas. Kai kurios rausiasi ir ieško antrųjų pusryčių, kai kurios tik pūpso apvalios ir būna gražios, žvilgčiodamos į mane savo pilkšvai rusvai įrėmintomis akimis. Viduj taip šilta, lyg laikyčiau jas visas savo užantyje. Viduje nerimauja vidinis povas - joms turbūt šalta, jos turbūt alkanos, jas turbūt reikia palesinti, tada jos pradės lankytis čia dažniau... Vidinis Čepulis mane drausmina, nes dabar pat matau, kad jos kapoja mano vasarą sėtas garstyčias ir vikius, ir neatrodo labai... neapvalios.

Šaukštas Proto, 2024 m. 2 savaitės apžvalga

Rekomenduoju Thich Nhat Hanh knygą "Dzenbudizmas ir menas išsaugoti planetą", dalijuosi nauja ilga tyrimų apžvalga apie tai, kad svarbu pirma išmokti išlaikyti numestą svorį, o tik po to imtis jį mesti; dalijuos tyrimais apie negatyvaus skubos jausmo, badavimo ir persivalgymo sąsajas, pozityviąją skaitmeninę psichologiją, samprotauju apie tai, kodėl neturime gyvenimo tikslų po 30-ties ir siūlau eksperimentą, kuris padės nepaguldyti į pavėsį naujametinių rezoliucijų.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. sausio 6 d.

Kartais tarp labai aiškių minčių be jokių sluoksnių, sušukuotų su sklastymu, atsiranda labai neaiškūs debesys, kurie gal net iš pradžių neatrodo kaip mintys. Kažkoks suveltas raizginys kažko. Stovi pakelėj, dėbso, kojos pirštu vedžioja po dulkes ir nieko, NIEKO nesako. Stovi ir viskas. Nei ledų ima, nei pagąsdinta krūpteli, bet vietą dėmesio lauke užima ir, atrodo, net nežada trauktis. Galiausiai visi tie veltiniai yra reikalingi, net labai reikalingi - jų viduje yra daug kartų kruopščiai apvyniotų, išstumtų, užgniaužtų dalykų  esmė. Kartais ateina laikas su jais dorotis, pavyzdžiui todėl, kad dabar tam jau turime jėgų. Kartais todėl, kad būtent dabar to dalyko reikia, kad galėtume išspręsti svarbų klausimą. Kartais todėl, kad pajudinome kažką greta, ir tas veltinis išlindo kartu su kitais dalykais per asociacijas. Būna visaip, bet jeigu jau toks svečias atvyko, geriausia būtų juo užsiimti.

Šaukštas Proto, 2024 m. 1 savaitės apžvalga

Rekomenduoju kiek kitokią - tuščią - knygą, ir pasakoju apie jos privalumus, pasakoju apie tai, kas yra kūno vaizdas, kuo padeda teigiamas ir kenkia neigiamas kūno vaizdas, dalijuosi tyrimais apie specifines maisto sprendimų treniruotes, kaip skaitmeninės technologijos padeda mažinti vienišumą ir stiprinti priklausymo grupei jausmą ir rekomenduoju atrasti ir naudoti priemones, padedančias nepasiduoti (tame tarpe ir siekiant naujų metų tikslų).

Iš asmeninio dienoraščio. 20... m. gruodžio 30 d.

Priešpaskutinio posūkio jausmas turi savo žavesio, ties kuriuo, man atrodo, retai sustoju pagalvoti. Dar ne paskutinis, dar nėra drugelių šokio pilve. Dar nėra jausmo, kad bėgu į pakalnę. Dar nėra šviesos tunelio gale. Bet yra tuštuma darbų sąraše: aš prisiekus neatidėliotoja, neturiu kantrybės tokiam metodui nė kiek, ir viską padariau anksčiau laiko. Yra Vilko Valandos jausmas, kai jau nebe naktis, bet dar ne rytas, yra daug tylos ir, sutapus daugeliui laimingų aplinkybių ir sutikus Vilką, su juo galima Pasikalbėti. 

Šaukštas Proto, 2023 m. 52 savaitės apžvalga

Rekomenduoju William Irvine knygą "Geras gyvenimas pagal senovės stoikus", dalijuosi netradiciniais šventiniais palinkėjimais (nes kažkam jų tikrai prireiks), samprotauju paie tai, kas yra jaukumo maistas, dalijuosi tyrimais apie tai, kaip spalva veikia maisto skonio suvokimą, kokio sudėtingumo klausimus sprendžia paaugliai, kai renkasi maistą, ir kaip formuluoti tikslus, kad jie nebūtų pamesti jau trečią kitų metų savaitę.

Iš asmeninio dienoraščio. 20... m. gruodžio 23 d.

Mano pirmas didvyris, kuriuo norėjau būti, buvo Paganelis. Daug skaitantis, daug žinantis, pasiryžęs beprotiškoms kelionėms, sustojantis prie kiekvieno augalėlio. Dar manau didvyris ir dėl to, kad išsiblaškęs. Net tada nujaučiau, kad su trumpalaike atmintim man ne kažką, o čia buvo pavyzdys, kaip viskas gali būti vis tiek gerai. Per tą laiką išmokau daugybės visokių kompensacinių mechanizmų ir manau jie veikia taip gerai, kad dauguma nustemba, kai pradedu pasakoti apie tai, kad galiu eidama per kambarį užmiršti, kur ėjau, ir visiškai ramiu veidu peržengti prie durų padėtą šiukšlių maišą, kurį tyčia pasidėjau taip, kad neužmirščiau jo išmesti. Priremtas į kampą Paganelis sakė, kad tai jo pirma kelionė, visos kitos buvo patirtos sėdint savo krėsle ir skaitant arba svajojant. Turiu pripažinti, kad ir aš taip darau, keliauju krėsle. Lovoj. Žiūrėdama pro langą.