Psichologė, Šaukštas Proto

Šaukštas Proto, 2024 m. 9 savaitės apžvalga

Rekomenduoju Gabor Mate knygą "Kai kūnas sako NE", galvoju, ar mamos dar tebegrasina vaikams maistu, dalijuosi tyrimais apie maisto rinkodarą, kaip dėmesys keičia maisto skonio ir riebumo suvokimą, kas tas cyber-victimization, ir siūlau pratimą apie pasitikėjimą savimi.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. vasario 24 d.

Man atrodė, kad nustojau verkti, bet tik atidėjau. Žinau, kad nepadeda, kad to nereikia, bet šiandien viskas plūsta. Nesuprantu, negaliu suprasti kokios supuvusioj logikoj tai yra suprantamas, paaiškinamas žingsnis. Ar aš galiu apie tai kalbėti, kai be baimės per nuotolį, be ryžto, be sugniaužtuose kumščiuose rusenančio pykčio, be tiek ašarų, kiek nežinojau, kad turiu - aš daugiau nieko nepatyriau. Ir labai nenoriu to patirti, ir man netelpa į galvą, kaip tai galėčiau išgyventi. Viskas ką atidaviau, atrodo tokia maža kruopa, kuri neverta nė mažiausio sulaužyto medžio. O sulaužyti ten ištisi miškai. 

Šaukštas Proto, 2024 m. 8 savaitės apžvalga

Rekomenduoju knygą "Dopaminas: troškimo molekulė", raginu pokyčius daryti planuojant mažus žingsnius, dalijuosi tyrimais apie tai, kaip tėvų turimi ištekliai veikia vaikų mitybą, kodėl gali nepavykti priaugti svorio, ar egzistuoja skaitmeninis "mes" ir siūlau pratimą tiems, kurie vis ruošiasi prisiruošti.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. vasario 17 d.

Yra žodžių, kurie turi būti išgyventi, kad jo prasmės erdvė užsipildytų savo svoriu ir savo spalvomis. Šitą žodį - bendrystė - jau esu patyrusi, ir vakar vėl susitikau su juo iš naujo. Vėl koncerte. Vienas, ne toks stebuklingas jausmas, kai visi ploja vienu ritmu. Juntamas, bet, matyt, per daug susijęs su nemaloniais patyrimais, griežtu pilku kostiumu ir šaltu pokerio veidu. Bendrystė, bet... ne ta.  Gerokai geresnis - tas, kai žmonės kartu juda, eina, bėga, šoka. Čia daug švenčių ir renginių. Kartais visiškai nurautų ir smagių, kartais paryškinančių vienatvę. Vienatvė tuščiame paplūdimyje yra vienokia, beveik saldi. Vienatvė minioje, kur žmonių tiek daug, bet nei su vienu nerandi ryšio, yra kitokia, dygi ir braižanti. Bendrystė kartu einant, kartu šokant, yra švytinti ir kaitinanti. Ir tada yra dainavimas kartu. 

Šaukštas Proto, 2024 m. 7 savaitės apžvalga

Rekomenduoju Janet Geringer Woititz knygą "Suaugę alkoholikų vaikai", svarstau, ar teisingai vartojame žodį "pasilepinti", dalijuosi tyrimais apie tai, kaip padidinti daržovių kiekį racione, koks maistas "praslysta" stebint strymerius, kaip reiškiasi kiberfeminizmas ir siūlau praktinę užduotį pergalvotojams.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. vasario 10 d.

Visi žino apie atskirą skrandį desertams, nors jis ir netikras. Aš šiandien galvoju apie atskiras smegenis muzikai, kurios yra labai netgi tikros. Ir jas turi visai ne vien tik žmonės. Šiandien aš galvoju apie atskirą kalbą, skirtą tik giliausioms širdies vietoms. Apie giedančius dinozaurus. Apie šokančias papūgas. Apie mėnuliui dainuojančius vilkus. Apie žmones, kurie moka milijonus žodžių, bet vis tiek renkasi dainuoti, kai žodžių pritrūksta. Apie žmones, kurie žodžiais nesusikalba, bet gali kartu dainuoti ir šokti, ir pajusti bendrystę ir pasakyti tai, kas žodžiais kažkaip nesusideda.

Šaukštas Proto, 2024 m. 6 savaitės apžvalga

Rekomenduoju dar vieną Irvin D. Yalom knygą - "Žiūrėti į saulę", samprotauju apie naktinį užkandžiavimą, dalijuosi tyrimais apie su maistu susijusį saugumą, skirtumus tarp vegetarų ir veganų, skirtumus ir panašumus tarp internetinio ir "tikro" bendravimo, ir siūlau išbandyti seniai žinomą, bet retai naudojamą "tiesiog daryk" metodą.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. vasario 3 d.

"Kodėl kitiems taip lengvai pavyksta, o man ne?". Nepamenu, ar aš taip galvodavau - faktas, kad dabar taip negalvoju. Bet tokią mintį vis atpažįstu ir atpažįstu kitų žmonių kalboje. Su pasipiktinimu. Su pavydu. Su nuoskauda. Su bejėgiškumu. Kaži, ar tai reiškia, jog tie, kurie piktinasi - norėtų, kad sunku būtų ir kitiems. Nors dabar, kai parašiau, nesu tokia tikra dėl tokio lūkesčio teisingumo. Man atrodo, kad dažniausiai tai yra bizūnas sau, savigraužos rykštė, kaltinimas dėl to, kad man nepavyksta. Kažkodėl jau seniai, bet vis dar nešiojamas įsitikinimas, kad savęs baudimas motyvuoja. Gal ūgtelsim, kaip visuomenė, kaip kultūra, ir suprasim tai, ką žinom jau šimtmečiais - bizūnas nemotyvuoja. Bizūnas baudžia, žeidžia, kelia pyktį ir pasipriešinimą.
Bet.

Šaukštas Proto, 2024 m. 5 savaitės apžvalga

Rekomenduoju Irvino D. Yalomo "Meilės budelį", pasakoju apie kognityvinės elgesio terapijos rekomenduojamą problemų sprendimo būdą, dalijuosi tyrimais apie valgymo elgesio bruožus, baimę priaugti svorio, viršsvorio jausmą, ar skiriasi "tikros" ir "online" draugystės ir pasakoju, ką reiškia "žiaurinimas" ir "privalinimas".

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. sausio 27 d.

Ir noriu, ir bijau, ir mama neleidžia. Būna toks trijulės pasitarimas, panašus į gulbę, lydeką ir vėžį, tik turbūt ne pagal roles. Nors kai geriau pagalvoji, kuo jau noras ne gulbė (ir toliau tyliai palauksiu kol padvejosit, ar gražiau mamai priskirti lydeką, ar vėžį ;)). Noras su baime dažnai pasiginčija į priešingas puses, ir kartais tikrai teisesnis vienas, kartais kitas. Kartais baimė padeda iki noro pasistiebti nesusižeidus, bet išmokus visokių įdomių ir vertingų dalykų. Kartais noras padeda baimei pamatyti savo didelėmis akimis, kad yra gerų ir spalvotų dalykų. Kartais ta metaforinė mama neleidžia ir tai yra patirtis ir tradicija, kartais mama tik kraipo galvą ir pritaria - na taip, tai progresas. Kartais trijulė sukasi ratu, ir dar kiekvienas apie save, tikrai ne prasčiau už sufius.