Psichologė, Šaukštas Proto

Šaukšto proto dienoraštis, 20... m. gruodžio 7 d.

Kodėl visiems sekasi? Kodėl visi kiti laimingi? Kodėl kitiems pavyksta? Kodėl kiti jau turi ir jau pasiekė? Kodėl kiti taip lengvai sulieknėja, išmoksta, pasikeičia, atsikrato, transcenduoja?... Dar čia nebuvote? O, tada sveiki atvykę į vieną populiariausių liūnų, kuriame dirbu reindžeriu. Galiu sakyti "pelkininku"? Vyr. Pelkių Vanda, kuri ir pati kartais įsmunka iki ausų? Šie klausimai neįtikėtinai gajūs. Vis laukiu, kada jie nusmuks kartu su senesniais sociokultūrinės odos sluoksniais, bet jie ateina vėl ir vėl, su kiekviena šiaip jau kitokia karta. Gal dabar jau dėl kitokių priežasčių, bet nė kiek ne mažiau spalvoti. Ir su tokiu pat įniršiu smaugiantys. Lyg būtų kažkoks visuotinis teisėjas, kuris skirsto apdovanojimus ir bausmes - vieniems leidžia kažką daryti lengvai, lyg mažuoju piršteliu mostelint - kitiems paskiria tyčia patį sudėtingiausią kelią.

Šaukštas Proto, 2024 m. 49 savaitės apžvalga

Rekomenduoju Devon Price  knygą "Autizmas be kaukių", svarstau kokį poveikį turi valgymas prie ekrano, dalijuosi tyrimais apie tai, ar svarbu, ką valgant per ekraną žiūrim, kaip ekranas valgant veikia svorį, santykius, ir ką daryti, kad valgant ekranų būtų mažiau.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20...m. lapkričio 30 d.

Skaitmeninio pasaulio dvasios šiandien man atsiuntė tekstą, kuris man atidaro pirmas devyniaragio elnio laukimo duris. Man tokiu metu labai norisi tylos ir prietemos, lyg būčiau barsukas. Man norisi būti kuo tyliau, kad galiausiai pastebėčiau tą virsmą, kai diena nebe trumpėja, o ilgėja. Žinau, kad dar per anksti, bet man atrodo, kad labai tykiai laukia ir jau visai sumigusios gėlės ("reiks paguldyti ant žemės, tegul bus maisto bakterijoms…"). Nežinau, kas bus, kai pastebėsiu - gal smalsu.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. lapkričio 23 d.

Vakar sąmoningai pasidaviau. Be dramos, be nevilties, be graužaties. Tiesiog baigėsi ir laikas, ir jėgos. Nieko nenutiko. Pavalgiau, pažiūrėjau filmą ir nuėjau miegoti. Pagalvojau, kad taip gal galėjo baigtis tiek daug mano maratonų. Kurių autorė taip dažnai buvau aš pati. Ne, nesiruošiu savęs labai už tai graužti - juolab, kad "praeitis nesioptimizuoja". Man taip sekasi, man taip patinka - bus ir toliau maratonų. Taip, žinau, kad pavargstu - bet žinau ir kaip ilsėtis.

Šaukštas Proto, 2024 m. 47 ir 48 savaičių apžvalga

Rekomenduoju serialą "In Treatment", knygą "Nesmurtinis bendravimas", nagrinėju, kaip organizmą ir nuotaikas veikia riebus ir saldus maistas - kai jį valgo mamos, kaip tai veikia vaikus, kaip riebalai veikia atmintį, ar cukrus tikrai gali pagerinti nuotaiką, kur gauti sveikų riebalų, kaip veikia nuotaikos ir maisto abipusis ryšys ir kaip tiksliai cukrus sukelia blogą nuotaiką.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. lapkričio 16 d.

Paskutiniai pragiedruliai dingsta už nugaros, ir įvažiuojame į Didžiąją Dulksną. Jausmas, lyg važiuotume per pūkus, arba per debesį, arba per kambarį, prikabintą pilko tiulio sijonų. Visi linksim, kad metas tinkamas kakavai, bulkutėms (ne bandelėms) ir ilgiems filmams, bet mes kažkodėl važiuojame konkrečiai nuo jų tolyn.

Šaukštas Proto, 2024 m. 46 savaitės apžvalga

Rekomenduoju knygą "Nerimo karta", toliau tyrinėju valgymo greitį ir kąsnių dydį - kaip juos veikia kognityviniai veiksniai, aplinka ir kiti žmonės, maisto paruošimo būdai, valgymo vieta, įrankiai ar muzika.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. lapkričio 9 d.

Kiek, manot, laiko reikėtų, kad rasti sekantį įrašą apie autentiškumą, savęs paieškas, buvimą su savimi (tame tarpe ir buvimą taikoje su savimi), saviraišką ar savęs pažinimą? Aš balsuočiau už sekundes. Aktualu, turbūt. Ir tikrai yra daug aspektų, iš kurių pusės vertinant, tai yra esminis pradžios taškas. Bet man šiandien, žiūrint į paskutinius geltonus lapus ir bandant pakelti karštai virusinės intoksikacijos prikimštą galvą, kyla kitokie klausimai. Ką mes darom su atsakymu, jei jį randam? Ką tikimės rasti? Kaip atpažinsime, kad radome, susipažinome, būname su savimi? Kas yra tai, ko ieškome? Kaip atrodo taika su savimi? Ar mokome to savo vaikus? Ar čia panašu į bandymą pažiūrėti sau į smakrą ar palaižyti alkūnę?

Šaukštas Proto, 2024 m. 45 savaitės apžvalga

Rekomenduoju Thich Nhat Hanh knygą "No Mud, No Lotus", svarstau apie valgymo greitį ir kąsnių dydį, dalijuosi ištraukomis iš vieno didžiulio metatyrimo apie tai, kaip valgymą veikia individualūs veiksniai, valgymo įpročiai, demografija ir fiziologija.

Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. lapkričio 2 d.

Baimė bijoti, sako man mano klausoma knyga. Žinau, atpažįstu, tai kažkas, ko mes mokomės, ką galime atpažinti, į ką galime nusitaikyti. Baimė bijoti atsiranda, kai kokia nors kita baimė lieka neatsakyta, atmintyje užsirašome, kad "buvo siaubinga", ir visais įmanomais būdais tokių situacijų reikia vengti. Patirtys grupuojasi, klijuojasi, galiausiai atmintyje susipindamos į vieną kamuolį - "bijoti buvo siaubinga". Reiškinys kaip reiškinys. Su logiška dalimi, ir visiškai šiems laikams netinkamai adaptuota dalimi.