Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. vasario 24 d.

Man atrodė, kad nustojau verkti, bet tik atidėjau. Žinau, kad nepadeda, kad to nereikia, bet šiandien viskas plūsta. Nesuprantu, negaliu suprasti kokios supuvusioj logikoj tai yra suprantamas, paaiškinamas žingsnis. Ar aš galiu apie tai kalbėti, kai be baimės per nuotolį, be ryžto, be sugniaužtuose kumščiuose rusenančio pykčio, be tiek ašarų, kiek nežinojau, kad turiu - aš daugiau nieko nepatyriau. Ir labai nenoriu to patirti, ir man netelpa į galvą, kaip tai galėčiau išgyventi. Viskas ką atidaviau, atrodo tokia maža kruopa, kuri neverta nė mažiausio sulaužyto medžio. O sulaužyti ten ištisi miškai. 

• Likes
• Download86
• Share