Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. sausio 7 d.

Neseniai vėl patyriau jausmą, kai susijungia tu taškai, ir staiga suprantu, apie ką čia. Viduj netgi kyla toks garsas, kaip spragtelėjus į vietą Lego detalę arba vingiuotą dėlionės gabaliuką. Cak! Per visą nugarą nubanguoja malonumo ir gal netgi nušvitimo banga.

Aš supratau, kam reikalingas šabas. Arba "sekmą dieną nedirbk". Viena diena per savaitę, kai neturiu plano, kai neturiu sąrašo iš dalykų, kuriuos "reikia padaryti". Neapsimetant, kad noriu padaryti daugiau to, ką reikia tam, kad vėliau būtų mažiau. Tai ir yra mažos atostogos, tai ir yra tas malonumas, kurio ilgiuosi po kiekvienos darbo dienos, ir ypatingai - sekmadienio vakare, kai garsiausiai už visas kitas vaitoja mintis "dievuliau, kažin ar aš pailsėjau" (mano dievulis yra panašus į Radagastą, ir gyvena po grybu, dėvi kerpių kepurę, įdėmiai žiūri į akis ir be jokio žodžio viską man paaiškina). Aš supratau, kad neįkvepiant dažnai, ilgai plaukti po vandeniu niekaip nepavyksta. Ir kad neužtenka nei kasdienio pusvalandžio jogos, nei kasdienės meditacijos. To reikia, bet to negana. Negaliu produktyviai naudoti kiekvienos minutės. Ne, atsuksiu atgal. Galiu produktyviai naudoti kiekvieną minutę, ne tas žodis, kaip galiu.

• Likes
• Download58
• Share