Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. sausio 21 d.

"Kas tau vėl blogai" šią savaitę man skamba jau choru. Blogai ne man, bet pasakojamose istorijose tai skamba kaip pasikartojantis raudonas siūlas, sudaigstantis dviejų žmonių santykių liūdesį. Liūdna, nes kažkas sako "klausyk, tu mane skaudini", o kažkas kitas vienu metu ir jaučia kaltę, ir neturi žalio supratimo, kas iš siunčiamų minkštų ir pūkuotų meilės debesų pasirodė beesąs aštrus peilis. Tai, kas vienam atrodo minkšta ir pūkuota (arba, kasdiene kalba tariant "nieko tokio"), kitam gali būti skalpelis. Bet mes ne visada kritiškai ir atsakingai vertinam tai, ką siunčiam kitiems. Jaustis teisiu ir geru taip jauku ir gera. Bet kitos pusės skundai verčia tuo suabejoti. Nežinoti, nesuprasti, negalėti net pradėti taisytis ir keisti verčia jaustis labai bejėgiškai, ir su tuo bejėgiškumo jausmu tikrai labai norisi atsisveikinti kuo greičiau, gal net pasipurtyti, gal net riktelti ant jo. Tai padaryti labai padeda pyktis, ir pyktį mes ir pamatome išorėje, o ne bejėgiškumą, kuris pasikvietė pyktį į pagalbą.

• Likes
• Download64
• Share