Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. sausio 1 d.

Toks jausmas, kad iš naujų metų pradžios mes laukiame kitokio stebuklo, negu iš Kalėdų. Kažkaip panašiai, kaip pas Neil Gaiman'ą yra senoviniai dievai ir modernūs dievai. Iš Kalėdų laukiame kažkokio senovinio ir amžinojo santykių ir ryšių stebuklo, iš Naujų tikimės naujos pradžios ir progreso stebuklo. Aišku, taip atrodo man. Gal čia tik aš tokių stebuklų ieškau ir laukiu tokių prasmių ženklų. Gal negaliu išlipti iš bendro choro "nuo naujų pradėsiu". Nors atskiri ingredientai atrodo teisingi - ir tikslų suformulavimas, ir jų suderinimas su emociškai ryškiomis ir prasmingomis akimirkomis, ir menamos starto linijos apibrėžimas, nuo kurios galima atsispirti ir su kuria galima pasimatuoti taip laukiamą progresą - bet galutinis rezultatas yra nesusiklijavęs ir neskanus sausainis. Ruoštis ir planuoti yra svarbu, o be to, labai malonu. Bet veikti yra lygiai taip pat svarbu, o kartais ir dar svarbiau. Tai labiausiai norisi kartoti, kai sauso vėjo gūsiuose aplink kojas plakasi niekada neįgyvendintų planų sudžiūvę pavidalai. Planuojant per daug toli, per daug plačiai, per daug gausiai - žinoma, dalis nudžius ir nubyrės. Bet mano akiai niekad dėmesiu ir laiku nepalaistytas, nepradėtas, išduotas ir nudžiūvęs planas yra vienas iš liūdnesnių vaizdinių.

• Likes
• Download65
• Share