Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. rugsėjo 7 d.

Voverės ratas nepastebimai nuriedėjo į šoną ir nutolo. Gal padėjo kelionės, gal padėjo nuovargis, gal tai buvo mandražas prieš gimtadienį, kurio iki galo nesupratau. Dabar kuo ramiausiai guliu sūpynėje, žiūriu, kaip saulėgrąžos matuojasi su tvora, klausausi drebulių šlamėjimo, girdžiu, kiek jau pastebimai mažiau yra paukščių, bet dar sočiai žiogų ir varlių. Ir jokio nerimo. Toks jausmas, lyg braukiant delnu per šilkinę pagalvę. Arba per ką tik išlygintą paklodę. Arba per katino pilvą. Kai kutena visą nugarą iš malonumo. Ne, mano darbų sąrašas netuščias, bet manęs niekas iš vidaus nespaudžia.

• Likes
• Download48
• Share