Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. rugsėjo 23 d.

Bet. Rugsėjis link galo, bet megztinio dar nereikia. Lauke 24, bet krenta prinokę kaštonai. Penktadienį visi dar traukia į gamtą, bet parduotuvėje jau kalėdinis dovanų popierius. Galvoje kibirkščiuoja. Nors maži dalykai, ir gyventi jie netrukdo, bet jausmas vis tiek kaip apsiavus kairį batą ant dešinės kojos.

Ką tai reiškia? Nežinau, nuoširdžiai. Pamenu, kad yra buvę ir taip, ir visai kitaip. Žinau, kad tai reiškia, jog dar paaugs ta vienintelė cukinija, tas būrys pomidorų, o rabarbarai taps dar milžiniškesni. Dauguma augalų, atrodo, visai nesijaudina. Vasara tai vasara, toliau arba vėl mezga žiedus ir lapus. Neturėdami nė vieno virbalo. 

• Likes
• Download62
• Share