Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. rugpjūčio 27 d.

Man atrodė, kad apie zebrus jau rašiau, bet nerandu tokio įrašo... Na, matyt sapnavau, Ne pirmas būtų kartas, kai sapnuoju labai ryškiai ir realistiškai, kad po to labai sunku atskirti, kurioje realybėje taip buvo. Taigi, ką tik prasidėjo baltas dryžis. Po juodo dryžio. Prieš kurį buvo baltas. Žinau, tai nėra labai nauja mintis, tik mano mintyse "gyvenimas kaip zebras" baigiasi bantu (ne kaspinu, o būtent bantu). Bet man tai labai padeda. Kai atrodo voliojuosi po juodą juodumą, visur po truputį nesiseka, o kai kur - nesiseka juodai. Tada pamenu, kad taip jau buvo, ir kad juodas dryžis baigiasi, visada. Čia tiesiog juodas dryžis, nieko daugiau. Jis tiesiog baigsis. Mano darbas - judėti tolyn. Net tada, kai nebesinori nieko, net tada, kai eiti nebeišeina - plaukti ašarų upeliu tolyn, bet vis tiek nepasiduoti. Ir tada ateis baltas dryžis. Jeigu pasiduosiu, jeigu mane apvynios juodi nevilties voratinkliai, jeigu pati sau pameluosiu ir patikėsiu, kad čia jau viskas - kas žino, gal prilipsiu kur juodo dryžio kertėj visiems laikams.

• Likes
• Download31
• Share