Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. kovo 9 d.

Stovėjom ir žiūrėjom į vieną, labai ryžtingą, labai tiesią gervę, skrendančią link kelių kitų gervių garso. Gerves šį pavasarį girdėjom pirmą kartą, ir vienu metu kilo daug klausimų - kaip jūs, ką veikėt per žiemą, ar nešąla kojos, juk vandeny dar ledas, ar jūs vėl septynios, ką veiksit šiandien, ar vėl gyvensit už kalvos?... Žinoma, nė viena neatsakė, o ir mano ryšys su jomis yra tik mano galvoje, esu tikra, kad jos nė mano vardo nežino. Bet mano galvoje pokalbiai vyksta visai malonūs. Pasikalbam su žolės stiebelį skubiai kremtančiu peliuku, su žiemą sniege pūpsančiomis kurapkomis, ir su įkypu žvilgsiu į mus žiūrinčia medšarke. Su pas mus gyvenančiais katinais kalbamės nuolat, įgarsiname jų mintis, pozas, ketinimus, net juokiamės niekada jų nematytais veiksmais. Aš vis laukiu, kol katinas prisimerkęs papūs į arbatos puodelį, ir kol nuoširdžiai išpūtęs akis priglaus išskėstą leteną prie krūtinės ir paklaus "aaaš?....". 

• Likes
• Download77
• Share