Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. kovo 26 d.

Dabar mums svarbiausia nepavargti, sako televizorius ryte. Mums svarbu vienaip, jiems visai kitaip. Bet jeigu mes pavargsim, jiems bus ypač riesta. Mes vargstam tik savo galvoje - tuo tarpu ir ramiai miegodami (aišku, turiu omenyje lyginant su jais), ir pakankamai atsigerdami, pavalgę ir nuriję mums reikalingą tabletę. Nuovargis atslenka, kai ilgai, per ilgai darome kažką. "Per ilgai" kiekvienam savaip, kiekvienas turim vis kitokią atsargą jėgų tam kažkam daryti. Per ilgai bėgti, per ilgai dirbti, per ilgai jaudintis, per ilgai skaičiuoti, per ilgai laikyti iškeltą ginklą, per ilgai stengtis, per ilgai išsilaikyti neužmigus, per ilgai budėti, per ilgai juoktis, per ilgai verkti. Taip, ir aš pavargau nuo karo - pavargau verkti nuo menkiausio dirgiklio, pavargau sapnuoti sugriuvusius namus ir prisiminti tą vienintelį nuosavą karo sapną, pavargau skaityti žinias (nors ir atrodo, kad negaliu nustoti), pavargau skaičiuoti dienas ir laukti tos paskutinės dienos, kai man atrodo, tiesiog nualpsiu nuo jausmų pertekliaus.

• Likes
• Download37
• Share