Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. kovo 12 d.

Paskutinėm savaitėm verkiu kasdien. Kartais atrodo, kad nuolat. Labai jaudina viskas, kas atsklinda karo rūku, bet turbūt tokia jo paskirtis. Jaudina ir niekada nematytas ryžtas, nors kartu matosi ir bedugnė baimė. Jaudina atsisveikinimo raudos ir išsiskiriančios šeimos. Jaudina kiekvienas gyvas traumų psichologijos vadovėlio pavyzdys. Jaudina mintis apie tai, kiek daug žmonių patirs negrįžtamus gyvenimo pokyčius, kiek daug turės rasti naujus namus ir naują gyvenimo prasmę. Ir zylutė ant kareivio apykaklės. Ir mama su ginklu ant peties. Ir purvinas katinas prie sugriuvusio namo. Jaudina ir naujai atsirandantys ryšiai su šeimos prisiminimais - matyt, jų patirtys per karą ir po jo atrodė panašiai, o dieve, kaip buvo šiurpu. Jaudina ir kiekvienas pasimatavimas - o ką aš daryčiau.

• Likes
• Download49
• Share