Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. gruodžio 4 d.

Dvi dienas mokiausi apie pyktį. Apie pyktį atidžiau galvoju gal jau du metus. Ir matyt, dar nebaigiau. Šiandien tinkamiausia metafora pykčiui nusakyti man atrodo įdaužtas indas, iš kurio stipria srove liejasi vanduo. Įdaužtas todėl, kad pyktis visų pirma rodo, kurioje vietoje aplinkinis pasaulis mus sužeidžia. Agresyvus žmogus, socialinių laisvių ir teisių apribojimas, nesėkmės svarbiuose darbuose, santykiuose ar įvykiuose, net planuose ir lūkesčiuose - viskas gali tapti aštriu akmenuku, kuris gali pradaužti mūsų šiaip jau trapų pasaulio vaizdą. Ne, mes negalime turėti visiškai nedūžtančio pasaulio vaizdo. Todėl, kad negalime būti nei aboliučiiai teisūs ir viską žinantys - mums reikia erdvės augti, o tam, kad augti, reikia nuolat atsinaujinančio indo. Kiekvienas plyšys yra būdas augti, gauti daugiau šviesos ir žinių. Negalime turėti nedūžtančio vaizdo ir todėl, kad nesame vieni vieninteliai pasaulyje. Visi yra visokie, ir visi turi skirtingas gyvenimo patirtis, todėl turi ir kitokias nuomones.

• Likes
• Download44
• Share