Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. gegužės 25 d.

Šiandien jau gerokai šviesiau. Vakar visą laiką užėmė tik skausmas. Išgėriau viską, ką galėjau, likot tik gulėti, žiūrėti į dangų ir laukti. Labai daug klausimų nusilupo ir nuskriejo kažkur pavėjui, gal link debesų, iš kurių taip, man atrodo, ir nepalijo. Sudilo visi “greičiau”, “dar reikia”, taip pat visokie asmeniškumai. Skausmas išstūmė praktiškai viską, o tas, kas būdavo “aš”, susitraukė į mažą vos įžiūrimą kamuoliuką. Cha, koks praktinis budizmas, beasmenis realybės patyrimas… kažkodėl galvoje tai nuskamba ironiškai. Kiek laiko tai truko?... Nežinau, laiko išmatavimas irgi dingo. Sakykim, kad penkioliką debesų. Temstant laiką pradėjau skaičiuoti varlių choralais, o sekdama jų tekstais, įdėmiai stebima abiejų katinų, taip ir užmigau.

• Likes
• Download27
• Share