Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. birželio 11 d.

Gyveno kartą žmogus. Paprastas, bet ne primityvus, geras, bet ne bestuburis, protingas, bet ne genijus. Tiesiog žmogus iš pačios storiausios Gauso kreivės vietos. Dirbo nuoširdžiai, bet nesinėrė iš kailio, retkarčiais gaudavo pagyrimų, retkarčiais - kritikos, kartais pasistengdavo, kartais pasisekdavo. Žmogų jo Mama mokė, kad reikia padėti ir duoti. Mamą jis, žinoma, mylėjo ir gerbė, todėl darė kaip lieptas. Davė marškinius, vandens, ranką, širdį, sykį net inkstą. Davė patarimus, pagalbą, atjautą, dalijo idėjas, įkvėpimą, žarstė kritiką. Mama nemokė Imti. Imti, ji sakė, yra Negražu. Neimk. Todėl Žmogus sakė visiems, kas jam ką nors siūlė - ačiū, ne, bet gal ką nors Imsit? Pagalbos? Patarimo? Širdies?

• Likes
• Download35
• Share