Iš asmeninio dienoraščio. 20... m. gruodžio 23 d.

Mano pirmas didvyris, kuriuo norėjau būti, buvo Paganelis. Daug skaitantis, daug žinantis, pasiryžęs beprotiškoms kelionėms, sustojantis prie kiekvieno augalėlio. Dar manau didvyris ir dėl to, kad išsiblaškęs. Net tada nujaučiau, kad su trumpalaike atmintim man ne kažką, o čia buvo pavyzdys, kaip viskas gali būti vis tiek gerai. Per tą laiką išmokau daugybės visokių kompensacinių mechanizmų ir manau jie veikia taip gerai, kad dauguma nustemba, kai pradedu pasakoti apie tai, kad galiu eidama per kambarį užmiršti, kur ėjau, ir visiškai ramiu veidu peržengti prie durų padėtą šiukšlių maišą, kurį tyčia pasidėjau taip, kad neužmirščiau jo išmesti. Priremtas į kampą Paganelis sakė, kad tai jo pirma kelionė, visos kitos buvo patirtos sėdint savo krėsle ir skaitant arba svajojant. Turiu pripažinti, kad ir aš taip darau, keliauju krėsle. Lovoj. Žiūrėdama pro langą. 

• Likes
• Download22
• Share